1 nuotr.Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patikino naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį, kad jo šalis visiškai solidarizuojasi su Lenkija dėl Rusijos keliamos grėsmės, dešiniųjų pažiūrų populistui antradienį pirmą kartą atvykus į Berlyną. Tačiau susitikimus stelbia Lenkijos reikalavimas, kad Vokietija toliau mokėtų kompensacijas už Antrojo pasaulinio karo metais patirtą žalą. Vokietija šį reikalavimą atmeta.
Rugpjūtį pareigas pradėjęs eiti K. Nawrockis ne kartą reikalavo, kad Vokietija ir toliau mokėtų Lenkijai kompensacijas už Antrojo pasaulinio karo metu patirtą žalą.
Prieš išvykdamas į Vokietijos sostinę, jis sakė esąs pasiryžęs iškelti šį klausimą Berlyne, nors Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad ši tema per derybas su F. Merzu nebuvo aptarta.
Per susitikimą kanceliarijoje F. Merzas pabrėžė, kad Vokietija „tvirtai ir nepajudinamai“ remia Lenkiją, o bendras saugumas Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange ir toliau yra „didžiausias prioritetas“ po neseniai įvykusio Rusijos karinių dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.
Praėjusią savaitę mažiausiai 19 Rusijos dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę. Tai buvo pirmas kartas, kai Lenkijos ir NATO pajėgos numušė Rusijos dronus virš Lenkijos.
Nuo to laiko Vokietija sustiprino karinę paramą rytinei kaimynei ir pasiuntė keturis naikintuvus „Eurofighter“ stebėti Lenkijos oro erdvės.
Berlynas atmeta reparacijas
K. Nawrockis neaptarė su F. Merzu Antrojo pasaulinio karo reparacijų, tačiau manoma, kad jis šį klausimą iškėlė prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui, su karine pagarba jį priėmusiam vizito Berlyne pradžioje.
Berlynas atmeta tolesnes išmokas už žalą Antrojo pasaulinio karo metais, laiko kompensacijų problemą teisiškai išspręsta. Antradienį F. W. Steinmeieris pakartojo šią Vokietijos poziciją.
Vokietijos požiūriu, šis klausimas yra „teisiškai išaiškintas“, citavo F. W. Steinmeierį jo atstovė spaudai.
Prieš vizitą Berlyne K. Nawrockis vokiečių bulvariniam laikraščiui „Bild“ sakė: „Tai svarbu Lenkijos žmonėms. Tai taip pat bus partnerių diskusijų tema“.
Nepaisant priešingų požiūrių į karo reparacijas, K. Nawrockio ir F. W. Steinmeierio derybos Vokietijos prezidento rezidencijoje vyko draugiškoje ir konstruktyvioje atmosferoje. Per pokalbį abu lyderiai sutarė dėl poreikio abiem šalims plėtoti glaudų ir pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą. Taip pat pranešta, kad K. Nawrockis pakvietė F. W. Steinmeierį atvykti į Lenkiją.
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija sumokėjo kompensacijas Lenkijai pagal susitarimus, sudarytus su Sovietų Sąjunga. 1953 m. Varšuvos komunistų vadovybė atsisakė tolesnio jų mokėjimo nuo 1954 metų.
Istoriniai susitarimai, reglamentuojantys Vokietijos kompensacijas Lenkijai, yra sudėtingi, iš dalies dėl sovietų įtakos po karo ir Vokietijos padalijimo.
Trijų valstybių nugalėtojų – Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos – susitarimas, pasiektas po Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos, numatė, kad kompensacijas Lenkijai turi išmokėti Sovietų Sąjunga iš reparacijų, gautų jos okupacinėje zonoje. Todėl didelę dalį Lenkijai skirtų kompensacijų iki 1953 m. sumokėjo komunistinė Rytų Vokietija. Tais metais komunistų vadovybė Varšuvoje atsisakė mokėjimų nuo 1954 metų.
K. Nawrockiui artima Lenkijos opozicinė konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) savo vyriausybės valdymo laikotarpiu buvo įsteigusi parlamentinę komisiją šiuo klausimu. Prieš trejus metus ši komisija kompensacijų sumą įvertino 1,3 trilijono eurų.
42 metų istorikas, euroskeptikas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkas K. Nawrockis po susitikimų Berlyne planuoja vykti į Paryžių susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
