1 nuotr.Rusijai ir Baltarusijai šių metų rugsėjį ketinant surengti pratybas „Zapad“, Lietuva į galimus pažeidimus ar incidentus pasienyje yra pasiruošusi reaguoti greitai, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Kai vyksta karinis judėjimas arti, tikimybė, kad kažkas bus pažeista, išauga. Tai yra natūralu, tokiu atveju lygiai taip pat reaguotume. Jeigu tai susiję su agresija ar su kažkokiais pasirengimais tolimesniems veiksmams, žinoma, pereitume į gynybą“, – trečiadienį LRT radijuje kalbėjo ministras.
„Čia žinia irgi labai visiems aiški – Lietuva ar kitos Baltijos šalys, aš galiu kalbėti už Lietuvą, tikrai reaguos staigiai į kokias nors situacijas ir tikrai neskirsime kelių savaičių darbo grupei kurti, vertinti ir kokias nors išvadas ar rekomendacijas parašyti. Veiksime iš karto ir tam esame pasiruošę“, – pridūrė K. Budrys.
Ministro teigimu, NATO teritorijoje ne vieną kartą buvo nukritę dronai ar raketos, būta ir kitų pažeidimų. Jis priminė ir ankstesnius įvykius, kai Lietuvos teritorijoje nukrito Rusijos naikintuvas, o sraigtasparnis – kirto valstybės sieną.
„Mūsų protokolai yra, reagavimo procedūros taip pat yra. Žinoma, pirmiausiai būtų vertinama, kas tai yra – ar atsitiktinis dalykas, ar klaida, ar būtent incidentas, ar tai yra agresijos aktas“, – sakė jis.
Bus vertinamas karių skaičius
K. Budrys taip pat akcentavo, kad bus stebimas pasirengimas pratyboms, o taip pat – bendras pratybų scenarijus.
„Ne vienas pratybas ZAPAD esame matę ir savo patirtį taip pat turime. Kada jos pradedamos yra planuoti ir vykdyti, ir kokios būna aktyvios fazės, kokios būna užslėptos pratybos. Mastas visada būna kelis kartus didesnis, nei kad yra skelbiama“, – tvirtino ministras.
„Taip pat vyks ir daug neskelbiamų pratybų, kurios yra sujungtos į vieną bendrą scenarijų. Pagal tai galėsime daryti išvadas, kam Rusija rengiasi: ar sąveikumą pasididinti su Baltarusija kaip kad anksčiau būdavo daroma, ar prasitreniruoti tam tikras Ukrainoje išmoktas pamokas su kitomis pajėgomis ir pažiūrėti, kaip tai galėtų nukreipti į NATO, ar mums pasiųsti stiprią žinią, ar pasiruošti galimiems kitiems scenarijams“, – tęsė jis.
K. Budrys pabrėžė, jog NATO turėtų veidrodiniu principu reaguoti į išaugusį Rusijos ir Baltarusijos karių skaičių pratybų metu.
„Visa tai turėsime stebėti ir reaguoti. Ne vien atkreipti kitų dėmesį, bet taip pat reaguoti į išaugusį, jeigu toks bus, karių skaičių regione. NATO turi veidrodiniu principu tą patį daryti (...) tam, kad Rusija nesusikurtų sau palankių sąlygų aplinkybių kokiam nors oportunistiniam veiksmui“, – sakė jis.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį.
Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos.
Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
