Nuo 2022 m. ES ir atskirų bendrijos šalių teikiama parama Ukrainai jau pasiekė 150 mlrd. eurų, nurodė už ekonomiką atsakingas EK narys Valdis Dombrovskis, praneša TASS.
Pasak jo, bendrija Ukrainai lėšų skyrė daugiau negu bet kuri kita jos partnerė ar sąjungininkė.
Kalbėdamas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, V.Dombrovskis patikino, kad EK yra pasirengusi toliau plėsti sankcijas Rusijai.
EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) nurodė, kad ES padėtų Kijevui užimti tvirtą poziciją, jeigu tęstų karinę pagalbą jam, visiškai atsisakytų rusiškų energetinių išteklių ir paspartintų Ukrainos stojimą į asociaciją.
Ji pabrėžė, kad Ukrainos įstojimas į ES būtų tvirta saugumo garantija Kijevui ir žingsnis taikos link.
O štai Estijoje Ukrainos klausimu kyla vis daugiau nesutarimų.
Reformų partiją atstovaujantis šalies premjeras Kristenas Michalas (Kristen Michal) pareiškė, kad Estija neplanuoja dalyvauti karinėse operacijose Ukrainos teritorijoje.
Jis pabrėžė, kad aptartas karių dislokavimas draugiškoje šalyje galimas tik vykdant tarptautinę taikos palaikymo ar atgrasymo misiją ir esant politiniam susitarimui, kuriame dalyvautų pagrindiniai partneriai, informuoja „err.ee".
Į tokį pareiškimą netruko sureaguoti opozicinės Estijos konservatorių partijos lyderis Martinas Helmė (Martin Helme).
Anot jo, toks sprendimas gali kelti grėsmę pačios Estijos saugumui ir įtraukti šalį į tiesioginį karinį konfliktą su Rusija.
„Tai ne atsargumas, o elementarus atsakomybės jausmas. Mes siunčiame savo karius į frontą, kur kasdien miršta šimtai žmonių. Ir jeigu mes taip pasielgtume, JAV aiškiai pasakė, kad apie apsaugą pagal 5 NATO straipsnį galėtume pamiršti", - pabrėžė M.Helmė.
Jis teigė nesuprantąs, kodėl į Ukrainą turėtų būti siunčiami estai, kai šalyje yra apie 10 tūkst. šaukiamojo amžiaus ukrainiečių, kuriuos Kijevas prašo grąžinti.
K.Michalas sukritikavo opozicijos požiūrį kaip per daug atsargų.