Kijevo ir Maskvos derybos - vis realesnės

Kelią užkirto įvykiai Kurske

Ukraina ir Rusija ketino siųsti delegacijas į Katarą deryboms dėl smūgių energetikos infrastruktūros objektams nutraukimo, rašo „The Washington Post" (WP), cituodamas šaltinius. Pasak laikraščio, Rusijos pusė atidėjo susitikimą prasidėjus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakai prieš Kursko regioną.

Leidinio pašnekovai nurodė, kad Kataras turėjo veikti kaip tarpininkas, o Rusijos ir Ukrainos delegacijos ruošėsi atvykti į Dohą deryboms. Būsimo susitikimo dalyviai vylėsi, kad šie kontaktai padės pasiekti visapusišką susitarimą.

Prasidėjus kovoms Kursko srityje, Rusijos pusė informavo Kataro valdžią, kad Kremlius ataką laiko eskalacija. „Rusijos pusė neatšaukė derybų, ji patikslino, kad dabar tam reikia daugiau laiko", - WP teigė šaltinis. Kitas pašnekovas tikino, kad po Kursko rusai atsisakė derėtis.

Tą akcentavo ir Maskva. „Dabartiniame etape, atsižvelgdami į šį išsišokimą, mes nesikalbėsime", - „Telegram" kanalui „Shot" pareiškė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. Paklaustas, kada galėtų prasidėti derybos, jis atsakė: „Nežinau, viskas priklauso nuo padėties mūšio lauke, taip pat ir Kursko srityje."

Kataras du mėnesius su Rusija ir Ukraina aptarinėjo galimybes nutraukti smūgius abiejų šalių energetikos objektams. Pasak WP šaltinio, šalys jau buvo susitarusios dėl susitikimo Dohoje ir tereikėjo suderinti kai kurias smulkmenas.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija paneigė WP informaciją apie esą planuotas slaptas derybas su Ukraina dėl dalinio ugnies nutraukimo.

„Nebuvo ir nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių derybų tarp Rusijos ir Kijevo režimo dėl civilinės kritinės infrastruktūros saugumo“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. Amerikiečių laikraštis prieš tai pranešė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje sužlugdė tokių slaptų pokalbių planus.

Niekas nieko nesužlugdė, nes nebuvo nieko, ką būtų galima sužlugdyti, kalbėjo Marija Zacharova. 

Lenkai - už diskusiją

Dauguma apklaustų lenkų mano, kad Ukraina turėtų pradėti taikos derybas su Rusija, rodo „United Surveys for Wirtualna Polska" atliktas tyrimas.

Atsakydami į klausimą, ar Kijevui laikas pradėti taikos derybas su Maskva, 18 proc. respondentų atsakė tikrai taip, 36,5 proc. - greičiau taip. Deryboms pritariančių lenkų procentas pasiekė 54,4 proc. Tik 7,1 proc. apklausos dalyvių mano, kad Ukraina tikrai neturėtų pradėti derybų. Dar 19 proc. mano, kad Kijevas veikiau neturėtų pradėti dialogo su Maskva. 19,4 proc. Lenkijos gyventojų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Kiek anksčiau lenkų nacionalistai viešai piktinosi lengvatinėmis būsto paskolomis Ukrainos gyventojams. Tai radijo stoties „RadioZET" eteryje pareiškė vienas nacionalistų ir euroskeptikų koalicijos „Konfederacija" lyderių Slavomiras Mentcenas (Slawomir Mentzen).

„Kodėl turėtume primokėti už užsieniečių dviprocentę paskolą? Ar mums naudinga papildomai mokėti užsieniečiams, kad jie pirktų nekilnojamąjį turtą Lenkijoje?"- klausė jis.

S.Mentcenas pridūrė, kad du trečdaliai šias paskolas paėmusių asmenų yra ukrainiečiai. Pasak koalicijos lyderio, Lenkija į nekilnojamojo turto rinką įleido visiškai nekontroliuojamą kapitalą iš užsienio, įskaitant ir Ukrainą. Jis pabrėžė informacijos gavęs iš vietos valdžios atstovų. Koalicijos lyderis išsiaiškino, kad didžiąją dalį sandorių užsieniečiai apmokėjo grynaisiais pinigais.

Neseniai ankstesnė Lenkijos vyriausybė pradėjo lengvatinių paskolų būstui programą. Pagal programą pirmojo būsto pirkėjas už paskolą gali mokėti tik 2 proc. metinių palūkanų, o likusią dalį padengia valstybė. Ši programa taip pat taikoma užsieniečiams, teisėtai gyvenantiems Lenkijoje.