Kijevui gali tekti atsisakyti dalies teritorijų

Žvilgsnis iš šalies

Pasak jo, Vakarų paramą gaunantis Kijevas per trumpą laiką ir be didelių aukų, negali susigrąžinti prarastų teritorijų, todėl nesąžininga, kad Vakarai to reikalauja.

„Norime, kad jie išliktų kaip nepriklausoma, suvereni šalis. Ir jeigu Ukrainos, kaip nepriklausomos autonominės valstybės, atgimimas yra susijęs su tam tikra kaina, tebūnie", - teigė Čekijos lyderis. Visgi jis pabrėžė, kad Praha niekada nepripažins Rusijos statuso okupuotose teritorijose.

Jis mano, kad būtina toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, tačiau yra įsitikinęs, jog karo negalima laimėti mūšio lauke. Ekonominį spaudimą iš Europos ir JAV P.Pavelas pavadino galingesniu įrankiu priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.

Kremlius nenusileis

„Reuters" teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai atmes JAV lyderio Donaldo Trampo (Donald Trump) ultimatumą, numatantį Kremliui terminą Ukrainos konfliktui išspręsti.

Pasak su diskusijomis Kremliuje susipažinusių šaltinių, Rusijos prezidento poziciją lemia jo įsitikinimas pergalės neišvengiamumu ir abejonės dėl naujų JAV sankcijų veiksmingumo, nes Rusijos ekonomika jau priprato prie apribojimų.

Nors V.Putinas supranta santykių su Vakarais svarbą, jis yra pasirengęs aukoti šias galimybes dėl strateginių tikslų Ukrainoje įgyvendinimo. Dabartinės Rusijos ir Ukrainos derybos - gana demonstratyvios. Jų tikslas - parodyti D.Trampo administracijai, kad Maskva oficialiai neatsisako taikos proceso, nors iš esmės diskusijos apsiriboja humanitariniais mainais.

Maskva abejoja ir JAV prezidento pasirengimu vykdyti savo grasinimus, nes jis ne kartą kėlė ultimatumus, tačiau jų neįvykdė arba radikaliai pakeitė poziciją, teigė Kremliui artimas šaltinis.

Maskva reikalauja tarptautinio Krymo, Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių pripažinimo ir Ukrainos kariuomenės išvedimo iš paskutinių keturių regionų, teigiama rusiškoje paliaubų memorandumo versijoje, kuri buvo pristatyta birželio 2 d. derybose Stambule.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Kijevas niekada nepripažins prarastų regionų rusiškais, nes tai yra viena iš raudonųjų linijų, tačiau leido ieškoti kompromiso, kuris leistų diplomatinėmis priemonėmis grąžinti kai kurias prarastas teritorijas.

Maskva atmeta teritorinių nuolaidų Kijevui galimybę. Rusijai nereikia „nieko svetimo", bet ji neatsisakys „savo", pareiškė V.Putinas.

Liepos 14 d. JAV prezidentas perspėjo apie galimą 100 proc. muitų įvedimą prekėms iš Rusijos ir su ja bendradarbiaujančių šalių, jei per 50 dienų nepavyks pasiekti pažangos sprendžiant Ukrainos krizę. Kartu jis pažymėjo, kad tikisi išvengti tokių priemonių ir laukia konstruktyvesnės Maskvos pozicijos prie derybų stalo. Vėliau jis terminą sumažino iki 12-os, o galiausiai - iki 10 dienų. Pastarosios baigsis rugpjūčio 8 d.

Rugpjūčio 6 d. Maskvoje aptarti situacijos Ukrainoje ir tolimesnio šalių strateginio bendradarbiavimo susitiko V.Putinas ir specialusis JAV prezidento pasiuntinys Styvas Vitkofas (Steve Whitkoff).

D.Trampo problemos

„V.Putinas tampa vis rimtesne problema save taikdariu įsivaizduojančiam JAV prezidentui. Pasaulinėje kovoje dėl įtakos V.Putinui geriau sekasi žaisti ilgą žaidimą", - sakoma „Bloomberg" straipsnyje.

Pažymima, kad Rusijai jau pavyko priversti JAV atrodyti silpnai, o jei po rugpjūčio 8 d. D.Trampas neįvykdys ultimatumo, Vašingtono pozicijos dar labiau susilpnės.

Pabrėžiama, kad Maskva, lyginant su NATO šalimis, sugebėjo kartais padidinti karinę gamybą, o jos kariuomenė užsigrūdino mūšiuose Ukrainos teritorijoje.

Be to, Rusijai pavyko ne tik atlaikyti sankcijų spaudimą, bet ir pakenkti JAV įtakai Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.