Kodėl Donaldas Trampas atskrido į Aziją

Penktadienį D.Trampas išskrido į Aziją, o pirmoji jo stotelė buvo Malaizija. Sekmadienio rytą vietos laiku Baltųjų rūmų vadovas susitiko su ministru pirmininku Anuaru Ibrahimu ir dalyvavo ASEAN viršūnių lyderių verslo vakarienėje.

Antroji stotelė - Japonija. Pirmadienį Tokijuje D.Trampas susitiko su Sanae Takaiči (Sanae Takaichi), pirmąja Japonijos ministre pirmininke moterimi.

Anksčiau šiais metais Vašingtonas ir Tokijas pasirašė prekybos susitarimus, kuriais Japonija įsipareigojo į projektus JAV investuoti 550 mlrd. JAV dolerių.

Šalis jau vykdo penkerių metų programą, kuria siekiama iki 2027 m. sustiprinti gynybos pajėgumus ir pasiekti, kad gynybai būtų skirta apie 2 proc. BVP.

Trečioji D.Trampo stotelė yra Pietų Korėja. Trečiadienį Pusane D.Trampas susitiks su prezidentu Li Čže Mionu (Lee Jae-myungu), pasisakys OPEC vadovams skirtuose pietuose ir dalyvaus forumo lyderių verslo vakarienėje.

Finalas - Kinija. Ketvirtadienio rytą planuojamas susitikimas su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu (Xi Jinpingu).

Pasak A.Gromovo, D.Trumpas suinteresuotas sukurti bendrą su Japonija investicinį fondą, pritraukti investicijas iš Pietų Korėjos ir užsitikrinti lustų tiekimą iš Malaizijos.

Amerikos verslas bando mažinti geopolitinę riziką, todėl JAV ieško tiekėjų už Kinijos, šios srities lyderės, ribų.

Visgi, pasak eksperto, labai daug iš susitikimo su Si Dzinpingu tikėtis nereikėtų.

„Tam tikra prasme Kinija pradėjo naudoti tą pačią taktiką prieš JAV, kurią naudoja D.Trampas. Kažkur jie daro nuolaidas - kaip „TikTok" klausimu. Jie pardavė JAV filialą gerokai žemesne negu rinkos kaina ir nevertinant pajamų iš reklamos. Dėl sojų pupelių tiekimo Pekinas gali daryti nuolaidas.

Tačiau kai kalbama, pavyzdžiui, apie naftos tiekimą iš Rusijos, Kinija nėra pasirengusi nusileisti. Ir tai yra esminis momentas D.Trampo darbotvarkėje, nes jo administracija siekia užbaigti konfliktą Ukrainoje. Vašingtonas puikiai žino, kad V.Putinas gauna didžiulį pelną iš iškastinių išteklių pardavimo Kinijai ir Indijai, o Kinija tuo naudojasi, - patikslino jis. - Todėl greičiausiai galime tikėtis nedidelių abipusių mainų, bet ne esminių pozicijų pokyčių."

Pasak A.Gromovo, JAV ir Kinija požiūriai yra radikaliai priešingi, todėl Jungtinės Valstijos kuria regioninius aljansus su Korėja ir Japonija. Kalbant apie Tokiją, pagrindinis D.Trampo siekis yra tai, kad Japonija padidintų savo išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP, ko JAV prezidentas reikalauja iš NATO šalių.

Kiti Amerikos lyderio interesai regione yra susijęs su Šiaurės Korėja. Keliaudamas į Malaiziją, D.Trampas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One" sakė, kad yra pasirengęs susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čen Unu (Kim Jong Un) ir paprašė žiniasklaidos kaip galima plačiau paskleisti šią žinią.

„D.Trampas yra suinteresuotas išspręsti Šiaurės Korėjos branduolinės programos klausimą ir akivaizdu, kad jis nenori išskristi tuščiomis rankomis. Tam jam reikia kokios nors politinės ar ekonominės pergalės prieš Kiniją ir jos sąjungininkus", - laidoje „JAV: aplinkybės" pareiškė A.Gromovas.

Azijos šalims yra aktualu sumažinti JAV muitų tarifus prekių, tokių kaip automobiliai ir elektronika, tiekimui į Jungtines Valstijas, pridūrė Rutgerso universiteto profesorius Voitekas Volfas (Wojtek Wolfe).

„Manau, kad ši kelionė turėtų padėti pagrindą dvišalių prekybos santykių tarp JAV ir regiono gerinimui. Jei investicijos padidėtų, galėtume kalbėti apie tai, kad makroekonominiu lygmeniu bus pastebimų teigiamų pokyčių. Naujieji Japonijos ir Pietų Korėjos ministrai pirmininkai yra antikiniški lyderiai. O saugumo garantijų pažadai gali tapti pagrindu gerinti Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV trišalius prekybos santykius", - teigė jis.