Kol kinai laukia, mes turime ruoštis

- Neseniai Kinija šalia Taivano krantų surengė eilines pratybas, kurios buvo labai priartintos prie realių salos užėmimo veiksmų. Diena „X" artėja?

- Manau, kad tai, jog imituojami veiksmai, kaip užimti salą, rodo, jog to nebus daroma. Egzistuoja toks dalykas kaip netikėtumo efektas, kuris gali būti išgaunamas įvairiausiais būdais. Jeigu kinai 4-5 kartus pakartotų tokius manevrus, būtų galima laukti, kad 6-ąjį kartą jie puls. Kinija nuo senų laikų vadovaujasi 36 strategemomis (karinėmis gudrybėmis). Viena iš jų pasakoja, kaip apgulto miesto gynėjai turėjo pasiųsti pasiuntinį sąjungininkams, siekdami gauti karinę pagalbą. Jie penkis kartus 5 dienas paeiliui siuntė lankininkus už miesto sienų ir tie treniravosi šaudyti į skydu prisidengusį raitelį. Šeštąją dieną, kai visi nusprendė, kad tai - tik pratybos, karys su skydu nušuoliavo sąjungininkų link, užpuolikams net nespėjus nusičiaudėti.Taigi, jei kinai surengtų kelias pratybas paeiliui, galvočiau, kad žaidžiamas šis senovinis žaidimas. To nėra, ir dabar jiems pradėti karinius veiksmus reikštų įtraukti save į konfliktą, kurio jiems nereikia. Kinija ir Taivanas prekiauja tarpusavyje, nemažai vieni pas kitus investuota, ženkli taivaniečių dalis pasisako už bendradarbiavimo gilinimą. Netgi Taipėjus mėgina apžaisti nepriklausomybės klausimą neaštrindamas šitos temos ir dalyvauja olimpiadose po Kinijos vėliava.

- Karas vyksta Ukrainoje, įsisiūbuoja konfliktas Artimuosiuose Rytuose, visur dalyvauja ir Vakarai. Ar tikrai kinai nepasinaudos tokia situacija?

- Kinijos ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus. Jos pakilimas įmanomas tik tokiu atveju, kai vietos gamybos produktai naudojami pagrindinėse, baltųjų žmonių-vartotojų rinkose. Kinai yra gudrūs ir nenusiteikę kirsti šaką, ant kurios sėdi. Kai tokios rinkos bus nebeįdomios, o tai irgi gali nutikti, tuomet gali prireikti kitokio poveikio mechanizmo.

Šiandien kinai rimtai konkuruoja, jeigu ne laimi, tiekdami savo automobilius, kurie yra visai kitos kokybės, negu vakarietiška ar japoniška technika. Tai, suvokiant, kad Europos ekonomika didele dalimi priklauso nuo automobilių gamybos pramonės, yra pavojaus skambutis mums. O kinai, kol jie gali melžti europinius idiotus, tą ir darys.

Europa demonstratyviai pralaimi konkurencinę kovą ir kitose srityse. Mes ginčijamės dėl 5 G ryšio, o kinai jau taikosi į 10 G. Mes kalbame apie kvantinį kompiuterį, o kinai jau turi tokį. Ir, jeigu tikėti jais, jis milijardus kartų lenkia tą, kurį naudoja Jungtinės Amerikos Valstijos.

Kinai nedraudė tyrimų su žmogaus genomu ir demonstruoja, kad jų technologijos gali daryti pozityvią įtaką genomui, net tokiame lygmenyje, kad jau yra sukurta dirbtinė gimda, kuri eliminuoja moteris iš vaikų atsiradimo proceso. Kinai naudoja metodą sulieti tris, o ne, kaip įprasta, dvi ląsteles, kas sumažina defektyvių genų pasireiškimo tikimybę ir t.t.

Teigiu, kad pralaimime jiems visuose įmanomuose frontuose, bet pabrėžiu, jog kinams veltis į ginkluotą konfliktą neverta, nes yra įmanoma išlaukti, kol technologinis atotrūkis tarp JAV ir Kinijos, ypač dirbtinio intelekto panaudojimo karinėje srityje, taps kritiškas. O tai truks gerą dešimtmetį ar net trumpiau.

- Taigi, konfliktas vis tiek įmanomas. Kiek realu, kad jo atveju JAV reaguotų taip pat aktyviai, kaip suskubo į pagalbą Izraeliui?

- Jeigu Amerika norėjo veltis į karą su kinais, tai daryti reikėjo vakar. Nekalbant apie tai, kad gudriagalvis žydelis Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) su savo gudrybėmis taip smarkiai paveikė JAV dominavimo pasaulyje galimybes, jog šiandien reikalingas protingas žmogus, kuris padėtų grąžinti pusiausvyrą jeigu ne į ankstesnę padėtį, tai bent jau leidžiant funkcionuoti pasaulyje trims-keturiems galios poliams.

- Kaip šiame kontekste atrodo galimas Šiaurės Korėjos karių permetimas į Ukrainą? Ar jie galėtų padėti ir „didžiajam broliui"?

- Apie į Ukrainą esą siunčiamus Šiaurės Korėjos karius pirmieji pranešė pietų korėjiečiai, bet suprantama, kad tai yra aiškiai suinteresuota pusė. Be to, kitų duomenų, išskyrus du trumpametražius filmukus, viename kurių į šiauriečius panašūs vyrukai matuojasi į rusų karinę uniformą panašius drabužėlius, o kitame rusų seržantas koneveikia mažo ūgio azijiečius, nėra.

Kitas klausimas - ar Pchenjanas gali taip pasielgti? Žinoma. Jis turi daugiau negu milijoną karių ir antrą tiek sudaro pirminis parengtas rezervas. Šiaurės Korėja turi geras karo inžinerijos pajėgas, todėl jeigu KLDR dalyvautų kare, tai kaip tik su savo inžinerinėmis pajėgomis, padėdami rusams statyti karinius įtvirtinimus. Bet kol kas tai tėra propagandistų naudojama informacija, kuri nepatvirtinama nepriklausomų šaltinių.

Ginčydamasis su bičiuliais Amerikos kariškiais, kurie man bandė įrodyti, jog ukrainiečiai jau yra paėmę į nelaisvę šiauriečių karių, susilažinau iš rimtos sumos, jog patikėsiu jais, jeigu pateiks neginčijamus įrodymus. Vis dar jų laukiu.

Kalbant apie kinus, šiauriečiai padėtų jiems 100 proc. Jie yra tokie patys Kinijos satelitai, kaip „Hamas" ar „Hezbollah" - Irano. Šiaurės Korėjos siundymas yra viena iš efektyvių Kinijos politikos formų. Jeigu prisiminsime Korėjos karą, kuriame Kinijos dalyvavimas suvaidino lemiamą vaidmenį, suprasime, kad tokių pozicijų niekas už dyką neatiduos.

Visgi, jeigu kinai nuspręstų dalyvauti kariniame konflikte, sekant mano sinologijos studijomis karinėje srityje, tai reikštų, kad jie pradėtų nuo „smūgio svetimu peiliu".

Drįsčiau teigti, jog Rusijos karas prieš Ukrainą yra tokio „svetimo peilio" naudojimo išraiška. Šiandien turime Vakarus, beviltiškai sekinančius savo karinius rezervus Ukrainos-Rusijos kare, ir turime Rusiją, kuri pilnai atidengia savo teritorijas iki pat Uralo. Tie, kas išmano kinų žaidimą GO, gali ploti katutėmis tokiam efektyviam kinų žingsniui.

- Jeigu kiltų dar vienas karinis konfliktas, kiek saugi bus Lietuva? Ir ar ne į tai buvo orientuota neseniai KAM atlikta karinė stimuliacija?

- Mūsų įsivaizdavimas, kad kokios nors rusiškos KGB agentūros lojimas ant Rusijos mažina mūsų saugumą, yra naivus. Šiuo atveju lemia geopolitiniai veiksniai. Lietuvos silpnoji vieta yra garsusis Suvalkų koridorius, kuriuo Rusijai priklausanti Rytų Prūsijos teritorija gali būti sujungta su sąjunginės Rusijos-Baltarsusijos valstybės dalimi. Šis klausimas, aktyviai padedant vietiniams idiotams, Rusijos gali būti sėkmingai sprendžiamas.

Anksčiau buvęs svarbus NATO testavimo argumentas, kuris dar 2022-aisiais buvo vyraujantis Rusijai renkantis potencialios atakos objektą - Ukrainą ar Baltijos valstybes, šiandien savo svarbą praranda, nes NATO ištestuota skersai ir išilgai. Kalbu apie NATO politinio mechanizmo ar karinio tiekimo tyrimus bei pasiruošimą konfliktui.

Šiandien svarbiausias yra Suvalkų koridoriaus klausimas, apie ką esame ne kartą kalbėję ir ką dešimtmečiais valstybei vadovavę išdavikai ignoravo.

Tą parodė ir JAV karinio instituto „New Generation Warfare" specialistų vykdyta štabo mokymų imitacija. Jos metu panaudojant karinės simuliacijos mechanizmus buvo sulošta keletas galimų agresijos prieš Lietuvą scenarijų. Vienas iš instituto ideologų, mokslų daktaras Filas Petersenas (Phil Petersen) , su kuriuo bendradarbiaujame nuo praėjusio amžiaus pabaigos, simuliacijoje žaidė už rusus. Generolas Benas Hodžesas (Ben Hodges) ir generolas Filipas Bridlovas (Philip Breedlove) žaidė už sąjungininkus.

Kaip paprastai, lietuviški politiniai ir kariniai veikėjai pabandė per daug sureikšminti žaidimo išvadas bei pritempti jas prie savo vykdomos politikos. Kita vertus, tai yra pirmas Lietuvos gynybos simuliacijos bandymas, vykdytas entuziastų ir aukšto rango atsargos karininkų. Pagrindinis jo tikslas buvo pasakyti idiotams iš Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijso, jog Lietuva, iškilus grėsmei, mažiausiai dvi savaites turės gintis savo jėgomis, o, atvykus sąjungininkams, bus gana ilga sąjunginių karinių pajėgų įsitraukimo į pilnakraujį konfliktą su potencialiu agresoriumi procedūra.

Čia esančios Vokiečių ir JAV pajėgos automatiškai šaudyti į Kaliningradą, Minską ar Maskvą nepradės. Geriausiu atveju galime tikėtis, jog jie pradės gintis Lietuvos teritorijoje, todėl kurį laiką turėsime kaip per kalkę atkartoti Ukrainos atvejį, nes vakariečių ginkluotė bus naudojama tik Lietuvos teritorijoje.

Ką dar parodė provizorinis žaidimas? Tai, jog tam, kad Lietuva galėtų dviem savaitėms sustabdyti ganėtinai stambaus mastelio agresiją, kai priešas atakuoja ir per Latviją, per kurią jis praeitų kaip per sviestą, ir iš Baltarusijos ir Kaliningrado, į ginkluotę skubiai turime investuoti 15 mlrd. eurų. Nekalbame apie į žemę įkastus pabėgius ar gelžbetoninius Lauryno Kasčiūno „dantis". Kalbame apie salvines raketines sistemas, raketinius ginklus ir kovinius sraigtasparnius.

Deja, ši kovinių veiksmų simuliacija vyko nekreipiant didelio dėmesio į masyvų karinės radioelektronikos panaudojimą, dirbtinio intelekto ir dronų panaudojimą, ką akivaizdžiai matome Ukrainos kare.

Konfliktas buvo simuliuojamas 2020-2022-ųjų karinio konflikto galimybių ribose, nors akivaizdu, kad paskutiniai trys kovų Ukrainoje metai neatpažįstamai pakeitė karo veidą. O po 4-5 metų, kai tokio konflikto galimybė Lietuvoje, organizatorių nuomone, taps labai reali, karo veidas įgaus daugybę naujų bruožų, kurie dar tik prognozuojami. Viso to nebuvo šioje karinėje simuliacijoje. Nepaisant to, šį draugų žingsnį tiesiant pagalbos ranką mūsų susireikšminusiems karininkams ir politikams reikia vertinti kaip labai pozityvų. Turime peržiūrėti koncepcijas ir atsisakyti kvailos mitologijos, pagal kurią NATO išspręs visas mūsų problemas.

Privačiame pokalbyje mūsų svečiai buvo nustebinti girdėdami Lietuvos kariškių ir politikų cypimą, kad esą esame maža valstybė ir be NATO nieko nepadarysime. Nuo Antikos karų laikų moralinė įtaka pergalei yra neįkainuojama ir šiandien atsakant į klausimą, investuoti 15 mlrd. į Lietuvos gynybą ar ne, atsakau - kuo skubiau. Būtina pabrėžti, jog nurodyta suma susijusi tik su ginkluote ir nenumato būtinų infrastruktūrinių pakeitimų. Skolinkimės ir akimirksniu investuokime, turėdami omenyje ir naujausias karines technologines tendencijas, kurios dar yra užuomazgose.

Šiandien esame pasiskolinę 39 proc. savo metinio BVP. Daug Europos šalių pasiskolinę daugiau negu 100 proc. BVP, todėl visiems rėksniams sakau - skolinkitės ir skolos negrąžinkite, nes grąžina tik bailiai. Tą gerai žino mūsų kaimynės.

Lietuva yra ES ir NATO narė bei pasienio valstybė. Mūsų saugumo ir gynybos klausimas yra ne tik mūsų, bet ir viso Aljanso reikalas. Pasienio valstybės gynybinių reikmenų užtikrinimo reikia siekti visų ES valstybių lėšų pagrindu, todėl tai ne paskolos, o efektyvaus politinio susitarimo klausimas, kurio sprendimui konservatoriai, visą laiką ignoravę bendrą ES užsienio politiką, yra nepajėgūs ir nepribrendę.

Dar kartą sakau - ginkluotę 20 mlrd. eurų ribose reikia pirkti ir užsakinėti šiandien, tuo pat metu jos panaudojimui ruošiant žmones, kad nebūtų taip, jog nupirkti brangūs ginklai rūdys po lietuvišku lietumi. Nes jeigu mes patys nerodysime suinteresuotumo savo saugumu, jokie aljansai ar bendrijos to už mus nepadarys.