1 nuotr.Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti dronų antskrydį Lenkijoje, kai ši NATO narė pareiškė, kad per naktį numušė kelis Rusijos dronus, ir apkaltino Maskvą pažeidus jos oro erdvę.
„Mes nenorėtume komentuoti, tai ne mūsų kompetencija, tai gynybos ministerijos prerogatyva“, – žurnalistams, tarp jų ir AFP, per brifingą sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Lenkija trečiadienį sukvietė savo NATO sąjungininkes į skubų pasitarimą, sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, po to, kai Varšuva nustatė 19 savo oro erdvės pažeidimų ir numušė mažiausiai tris bepiločius orlaivius.
Lenkija kartu su sąjungininkėmis pakėlė naikintuvus kovai su dronų keliama grėsme, sakė D. Tuskas, pridurdamas, kad niekas nenukentėjo.
Paklaustas apie kaltinimus, kad Rusija tyčia paleido dronus per Lenkiją kaip „provokaciją“, D. Peskovas atsakė, kad ES ir NATO vadovai „kasdien kaltina Rusiją provokacijomis. Paprastai jie net nebando tų kaltinimų kaip nors pagrįsti“.
Lenkija iškvietė vyriausiąjį Rusijos diplomatą šalyje, laikinąjį reikalų patikėtinį Andrejų Ordašą pasiaiškinti, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Prieš susitikimą A. Ordašas sakė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog bepiločiai orlaiviai atskrido iš Rusijos.
„Mes žinome vieną dalyką – šie dronai atskrido iš Ukrainos pusės“, – pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, jis, nepateikdamas jokių įrodymų, sakė išėjęs iš Užsienio reikalų ministerijos.
Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą į jokius šios NATO narės teritorijoje esančius objektus nesitaikė.
„Nebuvo jokių ketinimų atakuoti taikinius Lenkijos teritorijoje“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime anglų kalba, kuriame nei patvirtinama, nei paneigiama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.
„Esame pasirengę šiuo klausimu surengti konsultacijas su Lenkijos gynybos ministerija“, – rašoma pareiškime.
Lenkijos premjeras sakė, kad pasinaudojo NATO sutarties 4 straipsniu, pagal kurį bet kuri šalis narė gali sušaukti skubias derybas, jei mano, kad kyla pavojus jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ – tai tik aštuntas kartas, kai ši priemonė buvo panaudota.
Ne užpuolimas, o tyčinis įsiveržimas
Lenkijai paprašius konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis, naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis teigia, kad aljansas Rusijos veiksmus laiko ne narės užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į jos oro erdvę.
4-asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Kitas, 5-asis NATO sutarties straipsnis numato, kad ginkluotas vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu, ir įpareigoja kiekvieną narę reaguoti, siekiant atkurti ir palaikyti saugumą.
NATO atstovas spaudai agentūrai „Reuters" sakė, kad NATO vadovas Markas Rutte palaiko ryšį su Lenkijos vadovybe ir aljansas glaudžiai konsultuojasi su Lenkija.
„Reuters“ šaltinio teigimu, NATO šį incidentą laiko ne užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į šalies oro erdvę. Todėl panašu, kad 5-ojo NATO sutarties straipsnio taikyti neplanuojama.
