1 nuotr.Kroatijoje trečiadienį prasidėjo balsavimas parlamento rinkimuose po aršios kampanijos tarp ministro pirmininko, siekiančio naujos kadencijos, ir prezidento populisto, kuris nori būti vyriausybės vadovu nepaisydamas teismo įspėjimo.
Premjero konservatoriaus Andrejaus Plenkovičiaus ir prezidento kairiojo populisto Zorano Milanovičiaus dvikova vyksta tuo metu, kai ši Europos Sąjungos valstybė kovoja su korupcija, darbo jėgos trūkumu, didžiausia infliacija euro zonoje ir nelegalia migracija.
Keletą mėnesių atrodė, kad A. Plenkovičius ir jo valdančioji Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ) lengvai laimės ir užsitikrins trečiąją premjero kadenciją.
Tačiau kovo viduryje Z. Milanovičius netikėtai paskelbė, kad mes iššūkį A. Plenkovičiui ir taps Socialdemokratų partijos (SDP) kandidatu į ministrus pirmininkus.
Z. Milanovičius ministru pirmininku trumpai buvo prieš A. Plenkovičių, o jo, kaip prezidento, vaidmuo iš esmės yra reprezentacinis.
„Kroatija dar niekada neturėjo tokios korumpuotos vyriausybės“, – sakė 57 metų Z. Milanovičius savo paskutinėje kalboje prieš rinkimus.
Rinkimus pavadinęs „referendumu dėl šalies ateities“, jis paragino piliečius „eiti į rinkimus ir balsuoti už bet ką, išskyrus HDZ“.
Z. Milanovičius pavadino A. Plenkovičių „nusikalstamumo krikštatėviu“ ir atkreipė dėmesį į neseniai paskirtą naują šalies vyriausiąjį prokurorą – teisėją, kuris, kaip įtariama, yra susijęs su įtariamaisiais korupcija.
Korupcija jau seniai yra HDZ problema. Keli A. Plenkovičiaus ministrai atsistatydino dėl kaltinimų korupcija, o kova su ja buvo labai svarbi Kroatijai siekiant 2013 metais įstoti į ES.
„Rusų pasaulis“
Z. Milanovičius vykdė agitaciją visoje Kroatijoje, nepaisydamas šalies pagrindinio teismo sprendimo, kad jis gali dalyvauti rinkimuose tik tuo atveju, jei prieš tai atsistatydins iš prezidento pareigų.
A. Plenkovičius, premjero pareigas einantis nuo 2016 metų, apkaltino savo varžovą konstitucijos pažeidimu, neapykantos kurstymu ir pavadino jį „bailiu“ dėl to, kad neatsistatydino.
Premjeras primygtinai pabrėžė savo vaidmenį atvedant 3,8 mln. gyventojų turinčią šalį į euro zoną ir Europos Šengeno erdvę praėjusiais metais.
Tačiau šalis, kurios vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 240 eurų, išlieka viena skurdžiausių ES.
54 metų A. Plenkovičius taip pat peikė Z. Milanovičių dėl to, kad šis kritikavo ES paramą Ukrainos kovai su Rusijos invazija ir nepritarė Ukrainos karių mokymams Kroatijoje.
„Milanovičius stumia Kroatiją ir Kroatijos žmones į rusų pasaulį“, – sakė A. Plenkovičius viename mitinge. Z. Milanovičius tvirtino, kad gina Kroatijos interesus ir siekia užkirsti kelią šalies „įtraukimui į karą“.
Prezidentas pirmauja politinio populiarumo apklausose, o jo dalyvavimas kampanijoje sustiprino SDP.
Tačiau manoma, kad nė viena partija neužsitikrins absoliučios daugumos 151 vietą turinčiame parlamente; apklausos rodo, kad HDZ bus didžiausia partija, surinkusi apie 30 proc. balsų.
Toliau eina SDP su 20 proc., o nacionalistinis dešinysis Tėvynės judėjimas užima trečią vietą, todėl jis gali tapti lemiamu žaidėju formuojant naują vyriausybę.
HDZ dominavo Kroatijos vyriausybėse nuo pat šalies atsiskyrimo nuo Jugoslavijos 1991 metais, o SDP buvo opozicijos ramstis.
Z. Milanovičius, kuris 2011-2016 metais ėjo ministro pirmininko pareigas, garsėja savo ugninga retorika ir keiksmažodžių tiradomis prieš HDZ oponentus, ES pareigūnus ir savo kritikus.
Jo įgaliojimai baigiasi sausį, tačiau jis sakė, kad atsistatydins, jei SDP ir jos sąjungininkai užsitikrins daugumą naujai vyriausybei suformuoti.
Balsavimas prasidėjo 7.00 val. Grinvičo laiku ir baigsis po 12 valandų.
