Kvaila šiandien būtų nepaisyti karingos Kinijos retorikos

- Vis garsiau kalbama apie BRICS plėtrą ir organizacijos siekį turėti nuosavą valiutą. Ką tai rodo?

- Jau viešai paskelbti duomenys, kad gali įvykti rekordinė šios organizacijos istorijoje plėtra, nes gautos 30-ies norinčių prisijungti valstybių paraiškos, tarp kurių yra Iranas, Argentina, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kt. Tai signalizuoja apie didžiulius geopolitinius poslinkius į Kinijos pusę, kadangi aplink ją vienijasi ne tik mažesnės šalys, bet ir OPEC+ organizacijos nariai iš arabų pasaulio.

Tokios organizacijos plėtra yra ženklas, kad vis daugiau valstybių linkusios nusigręžti nuo neokolonijinės sistemos, kurioje pasaulį valdė Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir panašios organizacijos, įkurtos Jungtinių Amerikos Valstijų bei kolektyvinių Vakarų.

Siekis turėti savo valiutą ir atsisakymas tarpusavio atsiskaitymuose naudoti JAV dolerį, pakeičiant jį nacionalinėmis valiutomis, yra rimtas iššūkis Vašingtonui ir sistemai, kurioje jis dominuoja. Šiandien sunku numatyti, kaip situacija vystysis toliau, tačiau jau dabar akivaizdu, kad kuo daugiau pasaulio šalių atsisakys dolerių ir keis juos juaniais ar rupijomis, tuo greičiau turės reaguoti JAV, nes jai kyla grėsmė susidurti su dar rimtesnėmis finansinėmis problemomis. Doleris seniai nėra pagrįstas auksu, tačiau jis vis dar yra pasaulinė rezervinė valiuta, todėl išlaiko savo vertę bei sudaro sąlygas JAV didinti valstybės skolą, kuri artėja prie 32 trln. JAV dolerių.

Beje, dėl skolos lubų respublikonai ir demokratai susitarė tik po ilgų ginčų, abiem pusėms padarius nuolaidų. Respublikonai sprendimui pritarė po to, kai prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija sutiko sumažinti visas išlaidas, išskyrus karines. Pastarosios kitąmet tik didės.

Analogiškai karines išlaidas didina ir Kinija, numačiusi šiemet tam skirti 7,2 proc. arba 212 mlrd. eurų daugiau negu praėjusiais metais. Kadangi dvi didžiosios valstybės tiek pinigų skiria ginklams, jų ekonominė kova nesunkiai gali peraugti į karinę, o galiausiai - ir į Trečiąjį pasaulinį karą. Tokia grėsmė yra labai rimta, o tolesnį pasaulio likimą tuomet apspręstų karo formatas.

Jis gali būti analogiškas tam, kurį šiuo metu JAV ir Vakarai netiesiogiai kariauja su Rusija ir Kinija Ukrainoje - skiria ginklus, finansus, tačiau nesiunčia karių. Kažkas panašaus gali nutikti Irane ar Taivane.

Ir visai kitaip viskas pakryps, jeigu lokalūs konfliktai išaugs iki tiesioginio JAV bei Kinijos susidūrimo. Aukšti Amerikos generolai nebeslepia, kad pagrindinis iššūkis jiems yra auganti Kinijos įtaka Ramiojo vandenyno regione bei pasaulyje, todėl reikia ruoštis konfrontacijai.

Po perrinkimo Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) irgi aiškiai pasakė, kad šaliai laikas ruoštis karui. Tokių pareiškimų nuvertinti negalima, juolab kad Gynybos ministru paskirtas JAV sankcijų dėl bendradarbiavimo su Rusija sulaukęs Li Šangfu (Li Shangfu).

Tuo pat metu sisteminė Lietuvos ir kai kurių Vakarų šalių žiniasklaida žiūri pro rožinius akinius ir pateikia iškreiptą vaizdą, kad esą kinai su rusais nedraugauja. Deja, reali situacija yra priešinga, o ją dar labiau blogina tai, kad nesutarimai bei prieštaravimai tarp Kinijos ir JAV turi tendenciją augti.

- Ekonomistai pareiškė, kad niekaip neprasideda Kinijos ekonominis augimas. Ar tai gali paskatinti Pekiną imtis aktyvesnių įsigalėjimo regione veiksmų, įskaitant ir Taivano prisijungimą? Juolab kad Vakarai, kaip skelbiama, baigia išnaudoti savo turimas ginkluotės atsargas.

- Šiuo metu Kinija veikia planingai, kaip ir būdinga jos civilizacijai - Taivane valdžią bandoma perimti politinėmis priemonėmis, be tiesioginės karinės jėgos panaudojimo. Planas toks, kad per artimiausius rinkimus į valdžią ateitų kinams palankios politinės jėgos, pasisakančios jeigu ne už susijungimą, tai už glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą artimiausioje ateityje.

Kinijos prezidentas aiškiai pasakė, kad kariuomenė turi būti pasirengusi, tad lygiagrečiai ruošiamasi ir galimam susidūrimui su JAV, nes Taivanas yra kertinis dominavimo regione akmuo. Kas jį valdys, tas galės diktuoti sąlygas likusiam pasauliui.

Prie karingų nuotaikų prisideda sulėtėjusi abiejų šalių ekonomika, todėl santykių aiškinimasis ginklu yra pakankamai logiškas, bet tik su sąlyga, kad nebus panaudoti galingiausi branduoliniai ginklai. To nenorėtų nei Pekinas, nei Vašingtonas, tačiau jie gali ryžtis taktinių branduolinių užtaisų naudojimui.

Jeigu politinėmis priemonėmis Kinijai nepavyks laimėti ir atvesti sau palankių jėgų į daugumą parlamente ir į Taivano prezidento postą, bus paruoštas karinis scenarijus. Jis sudėtingas, nes Taivanas yra sala, kurią reikia prijungti pridarius kuo mažiau žalos vietos pramonei. Mikrolustai ir puslaidininkiai reikalingi tolesniam kinų karinės pramonė vystymui. Analogiškai jie svarbūs ir JAV, todėl pastaroji pareiškė, kad, skirtingai nuo Ukrainos, Taivano gynybai pasirengusi panaudoti karinę jėgą.

Karinio scenarijaus atveju kinai, greičiausiai, bandytų salą blokuoti iš vandens ir oro, kad niekas į ją negalėtų nei atvykti, nei išvykti. Tokios priemonės galėtų palaužti Taivaną ir priversti kapituliuoti. Bombardavimas ir raketų atakos būtų kraštutinė priemonė.

Aišku, daug ką lems ir tai, kaip į tokius veiksmus sureaguotų JAV. Jeigu ji bandytų blokadą pralaužti jėga, karas taptų neišvengiamas.

- Nors Taivano klausimas vis dar lieka atviras, kontaktų su Pekinu ieško ne tik Europa, bet ir Amerika. Vyksta užkulisiniai žaidimai?

- Sudėtinga įvertinti susitikimų rezultatus, nes iš to, kas pateikiama žiniasklaidoje, beveik nežinome, kas buvo ir ar buvo susitarta. Iš matomų politinių ženklų ir signalų galiu spręsti, kad, greičiausiai, Vakarams su kinais nepavyko susitarti taip, kaip jie norėjo.

Kinijos siūlomas Ukrainos taikos planas naudingas Rusijai. Jo pristatymui pasiųstas ilgus metus ambasadoriumi Rusijoje dirbęs žmogus. Po perrinkimo pirmasis S.Dzinpingo vizitas buvo pas Vladimirą Putiną. Į Rusiją pirmiausia nuskrido ir L.Šangfu. Tai rodo kinų požiūrį tiek į Rusiją, tie į karą Ukrainoje. Aplink Rusijos-Kinijos ašį vienijasi jau esančios BRICS šalys ir norinčios jomis tapti. Vakarams metamas iššūkis, o kinai demonstruoja siekį sukurti daugiapolį pasaulį su keliais galios centrais.

Tuo pat metu JAV praranda įtaką OPEC+ organizacijoje, perleisdama iniciatyvą Kinijai. Kai Dž.Baidenas prašė OPEC narių didinti naftos gavybos apimtis, jie pasielgė priešingai ir jas sumažino. Tai pakenkė Rusiją ekonomiškai siekusiai nusmukdyti JAV, kadangi išlikus aukštoms kainoms, dujas ir naftą parduodantys rusai užsidirbo pinigų tolesniam karui.

Dar viena kinų diplomatų pergalė - kinai pirmą kartą pasaulio istorijoje susodino visas pagrindines musulmonų valstybes prie vieno stalo ir sutaikė skirtingas jų sroves - sunitus, šiitus, alavitus. Tai sudavė skaudų smūgį JAV ir Izraelio saugumo Artimuosiuose Rytuose koncepcijai, nes ji rėmėsi prielaida, kad arabai niekada nesusivienys ir nuolat tarpusavyje kariaus. Dabar situacija radikaliai keičiasi - nutrauktas pilietinis karas Jemene, į Arabų lygą grąžinta Sirija su Bašaru Al Asadu (Bashar al-Assad), Damaskas rado bendrą kalbą su sunitais ir kartu planuoja naujus ekonominius projektus.

Matant tai, tampa aišku, kad karas gali prasidėti ne tik Taivane, bet ir Artimuosiuose Rytuose. Tas turėtų paaiškėti per artimiausius tris mėnesius, kadangi čia gali susikirsti Irano ir Izraelio arba Irano ir Afganistano interesai.

Juolab kad talibanų lyderis po susitikimo su Kataro valdovais esą pareiškė, jog skelbia Iranui karą. Tokia įvykių eiga nenaudinga Pekinui, bet naudinga Vašingtonui, nes būtų susilpnintas pagrindinis geopolitinis Izraelio priešininkas regione - Iranas. Kita vertus, jeigu kinams pavyks išsaugoti arabų vienybę, gali kilti Irano - Izraelio karas.

JAV gal tiesiogiai į jį nesikištų, tačiau, remiantis saugumo doktrina, turėtų padėti žydams, nes vieni jie prieš susivienijusį arabų pasaulį vargu ar atsilaikytų. Ši situacija būtų labai palanki kinams, nes tai atitrauktų JAV dėmesį nuo padėties aplink Taivaną. Dabar belieka stebėti, kuria linkme viskas pakryps.

- Pastaruosius kelis metus kinai neslepia planų suformuoti Azijoje gynybinį aljansą. Jiems pavyks sukurti naują karinį bloką?

- Jeigu valstybės nori būti viena iš dominuojančių pasaulyje politinių jėgų ir nori mesti iššūkį JAV, jos privalo didinti savo pajėgumus. Ilgus metus kinai su amerikiečiais varžėsi ekonomikoje, tačiau dabar iššūkis metamas ir karinėje bei politinėje dimensijoje, todėl kinai skuba stiprinti savo įtaką ne tik BRICS šalyse, bet ir Lotynų Amerikoje, Afrikoje ar Vidurinėje Azijoje. Netgi į Europą tiesiamas naujas Šilko kelias, turintis sustiprinti kinų pozicijas Senajame pasaulyje. Jie daro viską, kad pasaulinė įtaka nebūtų trumpalaikė, o tam reikia sąjungininkų.

Kinija atvirai deklaruoja norą suburti karinį aljansą, kuris leistų turėti rimtus ir stiprius argumentus atgrasyti JAV nuo atvirų karinių veiksmų. Pekinas vadovaujasi Su Tzu „Karo meno" pamokymais ir nori laimėti kaip galima labiau tausojant savo karinius resursus bei sekinant priešininko atsargas.

Būtent todėl kinai remia rusų agresiją prieš Ukrainą, kadangi tiekdami jai ginklus, Vakarai silpnina save. Jiems tikslinga, kad karas tęstųsi toliau, nes silpstant kolektyviniams Vakarams, stiprėja pačios Kinijos tarptautinės pozicijos ir plečiasi jos įtakos zona.