1 nuotr.Ankstyvą pirmadienio rytą Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ir kiti aukšto rango šalies pareigūnai, įskaitant ministrą pirmininką Donaldą Tuską, gynybos ministrą Władysławą Kosiniaką-Kamyszą ir žemųjų parlamento rūmų pirmininką Szymoną Holownią, dalyvavo Vesterplatės pusiasalyje šiaurės Lenkijoje vykusioje ceremonijoje, kur Vokietijos karo laivo „Schleswig-Holstein“ pabūklų paleisti šūviai davė pradžią daugiausiai žalos pasaulio istorijoje padariusiam konfliktui.
Savo kalboje prezidentas sakė, kad Varšuva susiduria su dideliu iššūkiu kuriant Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto aljansą „atgimstančio neoimperializmo ir posovietinės Rusijos Federacijos“ akivaizdoje.
K. Nawrockio teigimu, Lenkija šia užduotimi dalijasi su Vokietija – „Antrojo pasaulinio karo kaltininke“.
„Siekdami kurti tiesa ir gerais santykiais grindžiamą partnerystę su vakarų kaimyne, turime pagaliau išspręsti klausimą, susijusį su Vokietijos valstybės reparacijoms, kurių, būdamas Lenkijos prezidentu, nedviprasmiškai reikalauju dėl bendros gerovės, dėl mūsų ateities“, – kalbėjo jis.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius D. Tuskas sakė, kad Vesterplatė yra „šventa vieta“, skirta ne tik pagerbti nacionalinius didvyrius, bet ir priminti, kad Lenkija daugiau niekada neturi tapti kieno nors agresijos auka.
„Turime būti išmintingi ir suprasti, kas yra mūsų priešas, o kas – sąjungininkas“, – sakė premjeras. „Turime gerai suprasti, iš kur šiandien kyla ši didžiulė grėsmė ir su kuo turėtume susivienyti gindami Lenkiją, visą Vakarų pasaulį, mūsų civilizaciją, laisvės civilizaciją“, – kalbėjo jis, vardydamas Lenkijos sąjungininkus, vieningą Europą ir NATO.
Vesterplatės pusiasalyje Gdansko mieste šiaurinėje Lenkijos dalyje įvyko pirmasis vokiečių ir lenkų pajėgų mūšis.
Nedidelė Vesterplatėje buvusi lenkų įgula atremdama įnirtingas vokiečių atakas iš sausumos, jūros ir oro laikėsi iki rugsėjo 7 d.
