respublika.lt

Egdūnas Račius: Lietuva nebėra ramus užutekis

(166)
Publikuota: 2024 gegužės 27 08:35:35, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Lietuvos pareigūnams jau teko malšinti įžūlių nelegalų agresiją. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Pastaruoju metu geopolitinė situacija pasaulyje sparčiai keičiasi ir vis ryškesni tampa islamą išpažįstančių šalių atstovai. Apie tai, kas lėmė tokius pokyčius ir kur link jie veda, „Respublika" diskutavo su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu RAČIUMI.

 

 

- Prisiminkime teroristinį išpuolį Maskvoje, „Crocus City Hall". Tuomet už jį atsakomybę esą suskubo prisiimti Islamo valstybė (IS). Kaip manote, ši organizacija tikrai galėjo prisidėti? Ir kam jai iš viso į tai kištis?


- Tai klausimas, kurį būtina kelti. Būtų akivaizdu ir tuo pat metu - paradoksalu, jeigu tokia organizacija, kaip IS, tikrai būtų surengusi šį beprasmišką išpuolį.

Reikėtų prisiminti, kas yra pati IS. Jeigu kalbėsime apie ją, kaip apie teritorinį vienetą, kuriam kadaise vadovavo Abu Bakras al Bagdadis, tai tokiu atveju, jeigu jis, arba kažkuris iš jo įpėdinių būtų paviešinęs vaizdo įrašą, kad tai tikrai padarė jie, dar ir tuomet būtų galima abejoti, bet bent jau būtų tiksliau. Visgi aš labai abejoju, kad šiandien Irako ir Sirijos teritorijose veikiančios grupuotės, kurios ideologiškai yra susijusios su IS, turėtų ką nors bendro su išpuoliu Maskvoje.

IS grupuočių ir net savotiškų „padalinių" Libijoje, Filipinuose ar Afganistane veikė daugiau, funkcionavo kaip IS teritorinis vienetas, kaip kalifatas, tačiau net tuomet afganų grupuotės nebuvo labai veiksnios ir IS klestėjimo metu, todėl jas į kampą įspraudė amerikiečiai, o vėliau faktiškai pribaigė Talibanas. Formaliai dabar jų kontroliuojama Horasano provincija yra popierinis darinys, neturintis nei žmonių, nei finansų rengti išpuolius už Afganistano ribų.

Kalbant apie Centrinę Aziją, ne tik Tadžikistane, bet ir kitose šalyse buvo prijaučiančių IS, kurie su šeimomis vyko kariauti į Siriją ar Iraką. Tik vyrai buvo nužudyti, o moterys ir vaikai - įkalinti. Šiuo metu dalis Centrinės Azijos piliečių grąžinama namo, šiose valstybėse vis dar yra prijaučiančių IS, tačiau nėra stiprių ginkluotų grupuočių. Taikant atmetimo būdą, galima teigti, kad tokiam išpuoliui IS neturi nei intereso, nei galimybių, todėl bus paradoksalu, jeigu paaiškės, kad tai tikrai surengė jie.

Atmetus sąmokslo teorijas apie Rusijos specialiųjų tarnybų darbą, dar lieka versija, kad tiesiog susibūrė pasaulio, Rusijos ar koncertų salių nekenčiančių žmonių grupelė, kuri ir surengė išpuolį. Ir dar tokį, kuris pranoko jų lūkesčius, nes pasirengta buvo profesionaliai.

- Teigiama, kad išpuolį prieš koncertų salę esą surengė tadžikai. Dabar Tadžikijos piliečiai Rusijoje ypač stipriai tikrinami. Galima laukti antiimigrantiškų nuotaikų Rusijoje stiprėjimo?

- Žvelgiant plačiau, tie, kurie yra įkalinti ir rodomi per žinias, man labiau primena likimo nuskriaustus žmones, o ne atakos vykdytojus, kadangi pastarieji, stebint vaizdo įrašus, paliko profesionalų įspūdį. Taigi, vėl turime paradoksą esą viską surengė hipotetinė sukarinta grupuotė, veikianti savo nuožiūra, bet su IS pritarimu. Visgi, kadangi vaizdai iš įvykio vietos ir iš teismo salės skiriasi, vėl tenka prisiminti sąmokslo teorijas. Manau, čia tikslinga ieškoti tų, kas už viso šito stovi. Šiandien teigti, kad tai surengė Rusijos specialiosios tarnybos būtų per daug drąsu, bet nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad tai tikrai buvo jos.

Tokiu atveju kiltų klausimas, kam Maskvai to reikėjo ir kodėl viskas buvo nurašyta IS? Įtampos, tiek dėl karo Ukrainoje, tiek dėl iš islamiškų regionų atvykstančių migrantų, Rusijoje auga. Maskvai patogu mobilizuoti žmones kaip priešus pateikiant tiek ukrainiečius, tiek NATO, tiek migrantus. Pastarieji gali tapti savotiškais atpirkimo ožiais, tik, pasikartosiu, neturint realių įrodymų, visai tai yra spekuliacijos.

Faktas yra tas, kad tiek Centrinės Azijos, tiek Kaukazo regiono gyventojų egzodas į Rusiją tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Atskiruose didžiųjų miestų rajonuose susikūrusios ištisos jų bendruomenės, savotiški getai. Taip pat pastarieji, nors ir dirba prasčiau apmokamus darbus, kartais konkuruoja su etniniais rusais, todėl auga nepasitenkinimas atvykėliais, kurį per radikalias, rasistines jaunimo kvazipolitines organizacijas neoficialiai, bet skatina ir centrinė valdžia. Demokratinėse šalyse tokios iniciatyvos yra paraštėse ir neturi oficialaus palaikymo, tačiau Rusijoje yra kitaip, nes jos skleidžia neapykantą atvykėliams.

Greta turime konfesinį konfliktą. Rusijoje nuo XVI a. užkariavimų buvo musulmonų mažuma, o XIX a. ji prisijungė ir Centrinę Aziją. Islamas šiai šaliai nėra kažkas naujo, tačiau Maskvoje legalių fizinių mečečių yra tik keletas ir jos nebesutalpina visų ateinančių penktadienį melstis. Tai lemia viešosios erdvės islamizaciją, kadangi žmonės meldžiasi ant šaligatvių ar net ant gatvių važiuojamosios dalies.

Tas irgi yra matoma ir audrina autochtonus arba bent jau dalį jų, kadangi skirtingai negu Europoje, kur integraciniai klausimai, nors ir ne visada sėkmingai, bandomi spręsti dialogu, rusams diegiamas požiūris, kad geras yra totorius arba baškiras, kuris penktadienį leidžia bare, o visi kiti, kurie tuo metu meldžiasi, yra blogi. Negaliu sakyti, kad visi rusai yra muslimofobai, bet ta banga nuo nematomos iki aiškiai matomos ir valdžios netiesiogiai remiamos yra apčiuopiama.

- Tadžikams Rusija bent kuriam laikui užsiveria. Ar galime sulaukti jų pagausėjimo Lietuvoje?

- Centrinės Azijos piliečių mūsų šalyje ir taip daugėja. Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 23 tūkst. Centrinės Azijos šalių pilietybes turinčių asmenų, bet ne faktas, kad jie visi čia gyvena. Emigracija aktyviai vyksta į visą Rytų Europą, pradedant Estija ir baigiant Vengrija. Ne tik tadžikai, bet ir uzbekai ar kirgizai atrado ES ir mielai į ją vyksta, todėl fiziškai jų čia daugėja. Be to, eilinis tipiškas rusas gatvėje neatskirtų tadžiko nuo kirgizo, todėl pastarieji irgi gali Rusijoje jaustis nesaugiai. Jeigu jie paliks Rusiją, tai ne tam, kad grįžtų namo, kur laukia nedarbas ir skurdas, o tam, kad išvyktų į kokią nors ES valstybę, iš kurios toliau galės remti gimines namuose.

Judėjimas iš Rusijos buvo stebimas ir per 2015-2016 migrantų krizę, todėl jų ir toliau daugės. Banga ar masiniu reiškiniu to nepavadinsiu, tačiau antrinės ar net tretinės migracijos tendencijos tik stiprėja. Lietuvoje tuo nesunkiai galima įsitikinti stebint musulmonų maldos namus, kuriuose irgi nebetelpa visi norintys.

- Kokį poveikį augantis migrantų iš musulmoniškų šalių skaičius gali turėti mūsų šaliai?

- Poveikis bus, nes Lietuva nėra paskiepyta nuo universalių liberalių Europos šalių reakcijų. Socialinės įtampos auga tiek Švedijoje, tiek Nyderlanduose, nors ten migrantai dirba tai, ko nenori dirbti vietiniai. Problemos, kad vieni iš kitų atiminėtų darbus, ten nėra, bet Lietuvoje bus kitaip. Pažiūrėkime, kiek jau turime kitataučių viešojo transporto vairuotojų. Nesiimu spręsti, geri jie ar blogi, bet jeigu daugės susidūrimų, kai dėl kalbos barjero vairuotojai uždarys keleiviams prieš nosį duris ar pan., konfrontacija augs ir lipdysis į vieną kamuolį.

Turime politinių jėgų, kurios iš to bando darytis kapitalą. Tikėtina, tai pasimatys ir per artėjančius Seimo rinkimus. Kažkas panašaus buvo bandoma per praėjusius, bet tuomet tai dar nebuvo taip aktualu. Dabar, išsprendus rusų ir baltarusių klausimą, jeigu tendencijos liks tokios pačios ir atvykstančių iš Centrinės Azijos daugės, bei bus tokių vietinių, kurie norės įžvelgti ir skatinti supriešinimą, tikrai atsiras kas tuo pasinaudos. Lietuva iki šiol buvo „kitokia planeta", nes nebuvo imigrantų iš Azijos ir Afrikos, nebuvo rasistinių išpuolių, nes nebuvo ką puldinėti, bet per du-tris metus su tuo galime susidurti.

Kalbant apie grėsmes, reikėtų pasakyti dar štai ką - Lietuva galvoja uždarinėti rusakalbes mokyklas, nors atvykėliai iš buvusios TSRS savo vaikus leidžia būtent į jas. Jeigu nebeliks rusakalbių mokyklų, ką darysime su rusų kalba, kuri vėl grįžo į viešąją erdvę ir tapo būtina norint daryti karjerą. Turime dešimtis tūkstančių ukrainiečių, baltarusių, Centrinės Azijos gyventojų, todėl rusų kalba tapo Lingua franca. Atvykėliai tikisi, kad mūsų gyventojai ją moka, tačiau jaunimas su ja nesusidūrė, todėl formuojasi kalbos barjeras.

Situaciją dar labiau aštrina kultūrinis iššūkis. Nepaisant to, kad ilgą laiką buvome vienoje valstybėje, per 30 metų Lietuvos elgsena pakito, visuomenė transformavosi ir labai nutolo tiek nuo Centrinės Azijos, tiek nuo slaviškos kultūrinės erdvės, todėl gali kilti ir su rase ar religija nesietinos įtampos. Esminis klausimas, kaip elgsis mūsų valdžia - užbėgs už akių problemoms, ar jas suvaldys. Tiesa, šis variantas mažiau tikėtinas, nes mes neturime integracijos, imigracijos, tarpkultūrinių ryšių specialistų, ypač praktikų.

- Po minėto išpuolio pasirodė informacija, kad Maskva gerina santykius su Talibanu ir net svarsto išbraukti organizaciją iš teroristų sąrašų. Kas čia vyksta?

- Taktinis veiksmas. Asmeniniame lygmenyje tiek prezidentas Vladimiras Putinas, tiek jo aplinka, tikėtina, nuoširdžiai nekenčia Talibano ir Afganistano. Lietuva tik todėl sužlugdė TSRS, kad ją skaudžiai visomis prasmėmis „apkandžiojo" Afganistanas. Draugai jie nėra ir niekada nebus, tačiau Maskvai viskas naudinga, kas žalinga JAV. V.Putinas džiaugiasi, kad JAV susimovė Afganistane. Be to, ši šalis turtinga iškasenomis, į kurias jau nusitaikė Kinija, puikiai tinka tranzitui, todėl Rusija irgi nori savo pyrago gabalo. Kadangi Rusija neturi tiesioginės sienos su Afganistanu, jai tenka kurti įvairius formatus, įtraukiant į juos Centrinės Azijos šalis.

- Vakarai vis garsiau kalba, kad Rusija gali surengti provokaciją kurioje nors iš Baltijos šalių. Tam gali būti pasitelktas Talibanas?

- Nemanau. Talibano programa labai vertybinė, judėjimas nori legitimumo, kovoja su IS, teigdami, kad tik anie yra teroristai, todėl abejoju, kad rizikuotų taip paslysti. Be to, Lietuvoje neturime afganų diasporos.

Kita vertus, prezidento rinkimai parodė, kad Rusijai čia nereikia jokio Talibano, nes 100 tūkst. Lietuvos rinkėjų balsavo už žmogų, kuris nori draugauti su Rusija. Taigi, žmonių, per kuriuos Rusija galėtų veikti, turime apsčiai. Ir baisiausia, kad jie gali ne tik susprogdinti stotelę, kas būtų baisu, bet ne taip skausminga, kaip, tarkim, SODROS pensijų duomenų bazės sunaikinimas be aiškių perspektyvų ją atkurti. Todėl VSD čia turėtų rimtai padirbėti.

- Islamo valstybė, karas Palestinoje, gerėjantys Talibano ir Maskvos santykiai, Irano remiami ir Vakarus šokdinantys hučiai - tarp jų yra kas nors bendro? Ir koks signalas siunčiamas Vakarams?

- Palestina yra tai, kas lemia blokų persiskirstymą. Galimai vėl JAV prezidentu tapsiantis Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad palestiniečius palaikantys JAV studentai yra komunistai. Suprask, pasiųsti rusų. Tai rodo, kad požiūris keičiasi. Didžioji Britanija pabrėžia, kad reikia remti Izraelį, nes kitaip laimės „Hamas". Faktas, kad vyksta ideologinis pasaulio persiskirstymas.

Sutikčiau, kad kas nors vaizdžiai parodytų, kaip gimsta naujas galingas BRICS blokas, nes JAV vėl „išskrenda į savo kosmosą", o ES yra per silpna pasipriešinti pokyčiams. Be to, Kinija jau įkėlė koją į ES, tai perspektyvos, sakyčiau, liūdnos.

Tiesa, nesiečiau to su civilizacijų susidūrimo teorija, nes kas yra bendro tarp kinų, rusų ir brazilų? Tai nėra mums žinomas kapitalizmo ir komunizmo susidūrimas ir nežinau, kaip teisingai pavadinti naująjį bloką, bet Šaltasis karas jau atsinaujina ir tokioje Palestinoje jis yra net labai karštas.

Hipotetiškai Irako ir Sirijos teritorijoje gali atsikurti IS, tačiau tai nebus ta jėga, kuri galėtų kažką lemti, nes viską lemia kaimynus terorizuojančios šalys. Tiksliau, prie jų vairo stovinčios bei pasaulį į dalis plėšančios politikų gaujos.

Visame tame kontekste liūdnai atrodo Lietuva, kuri su Taivano pripažinimu išsišoko. Aišku, idealistams žavu, kad mes tokie maži ir tokie drąsūs, bet žvelgiant pragmatiškai, išsišokę likome vieni, be savo gaujos, todėl dabar skaičiuojame nuostolius ir viliamės, kad naujas Seimas šį klausimą išspręs, nes šiandien pyktis su Kinija nėra protinga.

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
91
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (166)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+11 +21 C

+14 +18 C

+14 +18 C

+18 +25 C

+14 +17 C

+21 +23 C

0-5 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s