1 nuotr.Danija turi beveik 6 milijonus gyventojų, bet referendumui surengti tereikia tik 50 tūkst. rinkėjų parašų. Šveicarijoje gyvena apie 8,5 milijono žmonių, referendumo rengėjai turi surinkti 100 tūkst. parašų. Lietuvoje, kurioje tegyvena mažiau nei 2,9 mln. žmonių, reikia surinkti net 300 tūkst. rinkėjų parašų.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius panagrinėjo, kokią galimybę surengti referendumus numato ES šalių konstitucijos.
„Referendumas ir piliečių iniciatyva paprastai yra vertinami kaip tiesioginės demokratijos formos. ES valstybės referendumo institutą reglamentuoja įvairiai. Kai kuriose valstybėse referendumo iniciatyvos teisė yra suteikta valdžios institucijoms - prezidentui, parlamentui, vyriausybei", - teigiama tyrimo išvadose.
Pavyzdžiui, pagal Austrijos Konstituciją, referendumas dėl esminio ir nacionalinės svarbos klausimo, turi įvykti tik jei Nacionalinė Taryba dėl to balsuoja savo narių arba federalinės vyriausybės siūlymu.
Prancūzijos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybės suverenitetas priklauso žmonėms, kurie jį įgyvendina per savo atstovus ir referendumo būdu, visgi piliečiams nesuteikiama teisė inicijuoti referendumą.
Konstitucijoje straipsnyje nustatyta, kad prezidentas vyriausybės arba bendru abejų rūmų siūlymu gali pateikti referendumui bet kurį įstatymo projektą dėl valstybei reikšmingų klausimų. Toks referendumas gali būti inicijuotas ir 1/5 parlamento narių iniciatyva, kuriai pritaria 1/10 visų registruotų rinkėjų. Jei piliečiai referendume nepritaria siūlomam įstatymo projektui, naujas pasiūlymas surengti referendumą tuo pačiu klausimu negali būti teikiamas anksčiau nei praėjus dvejiems metams nuo balsavimo dienos. Teisė inicijuoti Konstitucijos pataisas suteikta išimtinai prezidentui (premjerui rekomendavus) bei parlamento nariams.
Rumunijos Konstitucijoje nustatyta, kad yra galimas patariamasis referendumas, kurį inicijuoja prezidentas (konstitucijos keitimo arba valstybinės svarbos klausimais) arba parlamentas (dėl prezidento atleidimo iš pareigų).
Danijoje ir Estijoje teisę pateikti įstatymo projektą ar kitą valstybinės svarbos klausimą referendumui turi tik parlamentas.
Čekijos ir Kipro konstitucijose referendumo institutas nereglamentuojamas - atsiradus tokiam poreikiui priimamas specialus referendumo įstatymas.
Iš ES valstybių narių tik 12-os valstybių piliečiams suteikiama referendumo iniciatyvos teisė. Tai - Bulgarija, Italija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vengrija.
Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vengrijoje tokia teisė neapima teisės inicijuoti referendumus dėl konstitucijos keitimo. Vis dėlto, Slovėnijoje piliečių iniciatyva keisti konstituciją gali būti teikiama referendumui, jei to pareikalauja bent 30 (iš 90) parlamento narių, tuo metu Portugalijoje ir Vengrijoje referendumai dėl Konstitucijos keitimo apskritai negali būti rengiami.
Atkreiptinas dėmesys, kad Slovėnijoje pasiūlymus inicijuoti Konstitucijos keitimą gali teikti ne mažiau kaip 20 Valstybės Susirinkimo narių, Vyriausybė arba ne mažiau kaip 30 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tam, kad pasiūlymai būtų priimti, jiems turi pritarti Valstybės Susirinkimo kvalifikuota 2/3 visų narių balsų dauguma.
Panašus reglamentavimas yra ir Bulgarijoje, kurios piliečiai gali savo inicijuotu referendumu tik teikti parlamentui rekomendaciją dėl Konstitucijos keitimo, ir tik tais klausimais, kurie yra parlamento kompetencijoje.
Liuksemburge ir (tam tikrais atvejais) Italijoje piliečiai gali inicijuoti referendumą tik dėl parlamento jau priimtos konstitucinės pataisos patvirtinimo ar atmetimo - Liuksemburge po pirmojo svarstymo, Italijoje - po antrojo.
Latvijoje dėl piliečių inicijuotų Konstitucijos pataisų referendume balsuojama tais atvejais, kai parlamentas joms nepritaria arba pritaria su jo padarytais pakeitimais.
Kroatijos ir Slovakijos piliečiai, kaip ir Lietuvos, turi konstitucinę teisę tiesiogiai inicijuoti referendumą dėl konstitucijos pataisų. Visgi, prieš skelbiant referendumą, yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar referendumo klausimas neprieštarauja Konstitucijai; Kroatijoje dėl to kreiptis gali parlamentas, Slovakijoje - prezidentas.
Valstybėse, kuriose egzistuoja galimybė piliečiams inicijuoti referendumus dėl Konstitucijos keitimo, kaip ir Lietuvoje, yra nustatytas gana didelis reikalaujamų surinkti parašų skaičius: Slovakijoje (4,4 mln. rinkėjų) - 350 tūkst., Kroatijoje (3,5 mln. rinkėjų) - 10 proc. rinkėjų (apie 353 tūkst.), Latvijoje (1,5 mln. rinkėjų) - taip pat 10 proc. rinkėjų (apie 155 tūkst.), Lietuvoje (apie 2,385 mln. rinkėjų) - 300 tūkst. parašų.
