1 nuotr.NATO vadovas Markas Rutte'as penktadienį tvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsisakė įsipareigojimo Aljanso penktajam kolektyvinės gynybos straipsniui ir amerikiečių konvencinės pajėgos liks Europoje.
„Penktojo straipsnio jis nepakirto. Jis įsipareigojęs NATO, įsipareigojęs penktajam straipsniui“, - naujienų agentūrai AFP sakė M. Rutte.
D. Trumpas supurtė sąjungininkes, pagrasinęs ginti tik tas, kurios, jo manymu, pakankamai išleidžia gynybai, ir verčia jas didinti karinį biudžetą. Jo administracija taip pat leido suprasti, kad gali nukreipti pajėgas iš Europos ir sutelkti dėmesį į kitas grėsmes, pavyzdžiui, Kinijos.
„Darbotvarkėje nėra JAV pasitraukimo iš NATO ar Europos, JAV yra čia. Jos labiau orientuosis į Aziją, o tai reiškia, kad laikui bėgant joms teks keisti pusiausvyrą, - sakė M. Rutte. - Tačiau dabar Europoje yra ir išliks branduolinis ir įprastinis JAV buvimas“.
Europos šalys sako, kad jei D. Trumpas iš tikrųjų planuoja išvesti pajėgas iš žemyno, jis turi su jomis derinti veiksmus, kad nepaliktų spragų Rusijos grėsmės akivaizdoje. „Manau ir tikiuosi, kad tai bus padaryta be staigmenų“, – sakė M. Rutte.
NATO vadovas gynė savo paties atsisakymą kritikuoti nepastovų JAV lyderį, tvirtindamas, kad pats savo akimis įsitikino D. Trumpo pastangomis didinti išlaidas ir užbaigti karą Ukrainoje.
M. Rutte kalbėjo po sąjungininkių užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame JAV valstybės sekretorius Marco Rubio reikalavo, kad jos susitartų dėl „realaus kelio“ gynybai skirti penkis procentus savo bendrojo vidaus produkto. Daugeliui sąjungininkių tai atrodo nepasiekiama ir netgi gerokai viršija dabartines pačių Jungtinių Valstijų išlaidas.
M. Rutte sakė dabar pradėsiantis „turiniu pagrįstą procesą“, kad būtų išnagrinėti būtini kariniai reikalavimai ir Aljansas pasiūlytų naują išlaidų tikslą per birželį Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Kinijos „grėsmė“
Vašingtonas sukėlė baimę Europoje, kad siekia suartėti su NATO didžiausia priešininke Rusija, mezga ryšius su Maskva, kad užbaigtų karą Ukrainoje.
M. Rutte tvirtino, kad Maskva išlieka didžiausia grėsme visai NATO, o ne tik Europai. „Taip, visam Aljansui, dėl to sutariame“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė Kiniją vertinantis kaip „grėsmę“. Tai gana prieštaringas požiūris Aljanse, vis dar atsisakančiame laikyti Pekiną tiesiogine grėsme.
„Jei paklaustumėte manęs asmeniškai, sakyčiau, kad tai yra grėsmė. Žinau, kad NATO kalba yra šiek tiek atsargesnė“, - sakė M. Rutte. Jis paminėjo didžiules Kinijos investicijas į kariuomenę, tai, kad ji turi daugiau karinio jūrų laivyno laivų nei JAV, tūkstantį branduolinių galvučių, taigi iš tikrųjų stiprėja.
