Paaiškėjo pagrindiniai rusiškų trąšų pirkėjai

Pagrindinio pirkėjo laurai atiteko 9,4 mln. tonų trąšų už beveik 4 mlrd. JAV dolerių įsigijusiai Brazilijai, supirkusiai beveik trečdalį (30 proc.) viso Rusijos tiekimo. Beje, rusiškų trąšų importas į Braziliją vėl išaugo - 2021 m. jis siekė 9,3 mln. tonų, 2022 buvo smuktelėjęs iki 8 mln. tonų.

Į pagrindinių rusiškų trąšų pirkėjų trejetuką, kaip ir ankstesniais metais, pateko Indija ir JAV. Indijos įsigyjami kiekiai taip pat ženkliai augo. Jeigu 2021 m. jie siekė 1,1 mln. tonų, tai 2022 m. šoktelėjo iki 3,6 mln., o praėjusiais metais indai iš Rusijos nusipirko 4,8 mln. tonų. Lyginant su 2022 m., išaugo ir į Jungtines Valstijas eksportuojamų trąšų kiekis - prieš du metus amerikiečiai nusipirko 2,5 mln. tonų, praėjusiais metais - jau 4,3 mln. tonų. Pinigine išraiška, praėjusių metų importas į Indiją siekė 2,2 mlrd. JAV dolerių, į JAV - 1,6 mlrd. JAV dolerių.

Lyderių pagal trąšų importą penketuką užbaigia Kinija, įsigijusi 2,1 mln. tonų trąšų už 892 mln. JAV dolerių ir Indonezija, į kurią iškeliavo 481 mln. JAV dolerių kainuojančios 1,1 mln. tonų.

Į pagrindinių praėjusių metų rusiškų trąšų pirkėjų dešimtuką pateko Turkija (936 tūkst. tonų už 344,6 mln. tonų), Danija (887 tūkst. t už 324 mln. t), Vokietija (677 tūkst. t už 258,6 mln. t), Prancūzija (676,5 tūkst. t už 238 mln. JAV dolerių) ir Malaizija (623 tūkst. t už 242 mln. JAV dolerių).

Labiausiai importą iš Rusijos per pastaruosius porą metų padidinto šios Top 10 šalys: Danija (5,6 karto), Indija (4,2 k.), Vokietija (3,2 k.) ir Prancūzija (2,2 k.). O štai trąšų eksportas į Kiniją sumažėjo 18 proc.

Lyginant su 2021 m. rezultatais, lyderių pagal importą dešimtuke nebeliko Lenkijos, kurios pirkimo apimtys sumažėjo nuo 943 tūkst. tonų iki 612,5 tūkst., Kazachstano (nuo 464,5 tūkst. t iki 423), Argentinos (nuo 498 tūkst. t iki 58 tūkst. t) ir Kanados, kuri iš viso nutraukė rusiškų trąšų importą.

Remiantis viešai prienamis duomenimis, 2023 m. Rusija eksportavo trąšas į 72 pasaulio valstybes ir už 32 mln. tonų gavo beveik 14 mlrd. JAV dolerių. Tai - daugiau negu 2022 m., kuomet buvo eksportuota 27 mln. tonų už 20 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, dalis šalių, nepriskirtų pagrindiniams rusiškų trąšų importuotojams, dar nepaskelbė duomenų, todėl rezultatai gali keistis.

Tuo pat metu pasirodė informacija, kad šių metų pradžioje sumažėjo Rusijos ir Japonijos prekybos apimtys. Metinėje išraiškoje jos susitraukė 16,5 proc. - iki 690 mln. JAV dolerių. Prekių tiekimas iš Japonijos sumažėjo 33,6 proc., iš Rusijos - 10,2 proc.

Japonai 94,2 proc. sumažino medicininių gaminių, 37,4 proc. - atsarginių dalių ir 4,5 proc. lengvųjų automobilių tiekimą. Rusiškų grūdinių kultūrų eksportas susitraukė 82,7 proc.