Palengvėjimas D.Tuskui: vyriausybė laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo

460 vietų parlamente D. Tusko koaliciją palaikė 243 parlamentarai, 210 nepalaikė, tačiau šios paprastos daugumos užteko, kad vyriausybė išliktų.

D. Tuskas surengė balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe po nesėkmės prezidento rinkimuose, kai juos laimėjo konservatyvus nacionalistas Karolis Nawrockis, o ne valdančiosios Piliečių koalicijos kandidatas. 

K. Nawrockis praėjusią savaitę sakė, kad D. Tuskas gali tikėtis „stipraus pasipriešinimo iš prezidento rūmų“, todėl D. Tuskas norėjo sustiprinti savo vyriausybę užsitikrindamas parlamento palaikymą.

D. Tusko surengtas balsavimas paskatino kai kuriuos ekspertus prognozuoti, kad Lenkijoje gali įvykti pirmalaikiai rinkimai. Kiti parlamento rinkimai Lenkijoje numatomi tik 2027 metais. 

„Prašau balsuoti dėl pasitikėjimo, nes esu įsitikinęs (...) kad turime mandatą valdyti“, – anksčiau trečiadienį, prasidėjus parlamento sesijai, sakė D. Tuskas. Vyriausybės laukia „labai sunkus, rimtas darbas tokiomis sąlygomis, kurios nesikeis į gerąją pusę“, pridūrė jis. 

Analitikai teigia, kad naujasis prezidentas K. Nawrockis mėgins kliudyti vyriausybei ir palaikys pagrindinę opozicinę partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS). 

D. Tuskas, buvęs Europos Tarybos pirmininkas, atėjo į valdžią 2023 m. kaip jo centristinės Piliečių platformos, partijos „Lenkija 2050“, Lenkijos liaudies partijos (PSL) ir Naujosios kairės koalicijos vadovas.

Nepaisant Piliečių koalicijos remto Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio pralaimėjimo per prezidento rinkimus birželio 1 d., D. Tuskas pažadėjo likti. Tačiau ir jo valdančiojoje koalicijoje tvyro įtampa, ypač su  PSL, pasisakančia už socialiai konservatyvias vertybes ir norinčia labiau pažaboti imigraciją. 

Europos Sąjungos ir NATO narės Lenkijos, turinčios 38 mln. gyventojų, ekonomika sparčiai auga, šalis tampa vis svarbesne regiono veikėja Rusijai tęsiant karą Ukrainoje.

Lenkijos prezidentas turi galių vykdant užsienio ir gynybos politiką, bet svarbiausia – gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.

Tai greičiausiai trukdys D. Tusko vyriausybės reformoms, pavyzdžiui, planuojamam tos pačios lyties asmenų partnerystės įtvirtinimui arba beveik visiško abortų draudimo sušvelninimui. 

Tarptautiniu mastu jis gali apsunkinti ryšius su Briuseliu, ypač teisinės valstybės klausimais. K. Nawrockis palaiko prieštaringai vertinamas teismų reformas, kurias įgyvendino ankstesnė PiS vyriausybė. 

Santykiuose su Ukraina irgi gali atsirasti daugiau įtampos, nes K. Nawrockis nepritaria Kyjivo narystei NATO ir kritiškai vertina paramą ukrainiečių pabėgėliams Lenkijoje. 

K. Nawrockis turėtų pradėti eiti penkerių metų kadenciją rugpjūčio 6 d., kai teismai patvirtins rinkimų rezultatus. Rinkimų komisija kai kuriuose rajonuose aptiko balsų skaičiavimo klaidų K. Nawrockio naudai įrodymų.

Trečiadienį D. Tuskas taip pat kalbėjo apie „galimus piktnaudžiavimus ar klastojimus per rinkimus“, bet pareiškė, kad vyriausybė „tikrai gerbs rezultatus“.