1 nuotr.Briuselis siūlo, kad didžioji dalis galimos 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, finansuojamos įšaldytu Rusijos turtu, būtų panaudota europietiškiems ginklams pirkti, sakoma dokumente, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Europos Komisija (EK) pasiūlė sudėtingą schemą, kurios tikslas – panaudoti bloke imobilizuotą maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtą siekiant padėti Kijevui kariauti su Maskva. ES lyderiai turėtų aptarti šį planą kitą savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime, o pareigūnai sako, kad tikisi, jog bus uždegta žalia šviesa parengti išsamesnį teisinį pasiūlymą.
Didžioji dalis turto yra laikoma tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ Belgijoje. Belgijos vyriausybė primygtinai reikalauja, kad kitos ES šalys garantuotų, jog dalintųsi rizika, susijusia su lėšų naudojimu. Nors diskusijos vis dar yra ankstyvame etape, Komisija jau bando nustatyti, kam ši paskola galėtų būti naudojama, jei ji būtų suteikta Kijevui.
„Kelios šalys narės pasiūlė, kad paskolos lėšos pirmiausia turėtų būti naudojamos gynybos srities viešiesiems pirkimams Europoje“, – dokumente, kurį penktadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai, nurodė Komisija.
Pasak jos, „geras kompromisas“ būtų didžiausią lėšų dalį skirti Kijevo apginklavimui pagal taisykles, kurios „iš principo apribotų viešuosius pirkimus Ukrainoje ir ES“. Dokumente teigiama, kad likusi paskolos dalis galėtų būti panaudota Ukrainos biudžetui užkamšyti, ir atveriamas kelias galimybei dalį pinigų panaudoti ginklų pirkimams iš JAV finansuoti.
Prancūzija, kuri yra ES sunkiasvorė kariniu požiūriu, jau kurį laiką siekia, kad lėšos, kurias blokas suteikia Ukrainai, būtų panaudotos Europos gynybos pramonei stiprinti. Tačiau ES pareigūnai įspėja, kad diskusijos apie tai, kaip naujosios lėšos galiausiai turėtų būti panaudotos, yra ankstyvoje stadijoje, nes blokui dar toli iki susitarimo dėl paskolos suteikimo.
Belgijos vyriausybė kategoriškai atmetė raginimus iš karto konfiskuoti Rusijos lėšas ir perduoti jas Kijevui. Siekiant apeiti šiuos nuogąstavimus, EK schemoje būtų pasiskolintos lėšos iš „Euroclear“, kurios pavirto grynaisiais pinigais. Šie pinigai tuomet būtų skolinami Ukrainai, susitariant, kad bet kokios lėšos, kurias Rusija skirtų reparacijoms po karo, būtų panaudotos europiečiams atlyginti.
EK tuo tarpu teigia, kad kitos Didžiojo septyneto (G7) valstybės taip pat turėtų siekti atkartoti siūlomą ES paskolą Ukrainai, panaudojant jų teritorijoje įšaldytas lėšas.
