1 nuotr.Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.
Naujienų portalo „Politico“ teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudžiamas V. Putinas nėra pasirengęs sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, o savo politinį išlikimą sieja su rusenančiu konfliktu su JAV ir jų sąjungininkais.
V. Putino režimo kritikai Rusijos Federacijoje sako, kad jis yra „karo prezidentas“, todėl nėra suinteresuotas jį nutraukti. O grįžimas į taikos meto prezidento vaidmenį prilygtų pažeminimui pareigose.
Leidinyje pažymima, kad nors rusai prarado daug žmonių ir patyrė ekonominę žalą, politikos prasme karo nutraukimas kelia tam tikrą riziką.
Kremlius, griežtai kontroliuodamas žiniasklaidą, daugumai rusų taikos susitarimą galės pristatyti kaip pergalę. Tačiau Rusijos prezidentas nerimaus ne dėl jų.
V. Putinas savo piliečiams žadėjo didelę pergalę ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš tai, ką Kremlius vadina „kolektyviniais Vakarais“.
Leidinys pažymėjo, kad, pasak karinių analitikų, nuo rugpjūčio mėnesio, kai V. Putinas Aliaskoje susitiko su D. Trumpu, Maskva ėmė intensyviau vykdyti hibridinio karo kampaniją prieš Europą.
Be to, straipsnyje, kuris buvo paskelbtas prieš dvi dienas iki rusiškų dronų pasirodymo Lenkijos oro erdvėje, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Helsinkį planavus antpuolį ir pagrasino, kad bet koks puolimas „gali lemti Suomijos valstybingumo žlugimą – kartą ir visiems laikams“.
Analitikai pažymėjo, kad šio straipsnio retorika primena tuos pareiškimus, kuriais Kremlius švaistėsi iki 2022 m. vasarį prasidedant plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Be to, kaip pastebi V. Putino režimo kritikai, Maskva gyvybiškai svarbias pramonės šakas, įskaitant laivų statybą, perkelia toliau nuo NATO sienos į šalies rytus. Ji taip pat rengia didelio masto karines pratybas su Baltarusija, kurios vyksta ir prie pat sienos su Lenkija.
Todėl, pažymi jie, nesvarbu, ką V. Putinas pasieks Ukrainoje – konfrontacija su Vakarais, įskaitant karinę, tuo nesibaigs.
„Dviprasmiški D. Trumpo signalai dėl jo įsipareigojimų NATO ir nenoras laikytis savo paties pažadų, kai kalbama apie sankcijas Maskvai, suteikia Putinui pasitikėjimo, kad jis gali likti nenubaustas“, – rašoma leidinyje.
Žurnalistai mano, kad tokiais išpuoliais, kaip Lenkijoje, siekiama pakenkti aljanso įsipareigojimui užtikrinti kolektyvinę gynybą, o nedideliais antpuoliais tikrinamas NATO pasirengimas reaguoti.
„Kol kas Vašingtono atsakas šias baimes tik pakurstė“, – pažymėjo žurnalistai.
