1 nuotr.Prancūzijos Kraštutinių dešiniųjų partija (RN) sekmadienį laimėjo pirmąjį parlamento rinkimų turą, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas liko trečioje vietoje po kairiųjų, rodo apklausų rezultatai.
Remiantis žymių Prancūzijos apklausų bendrovių prognozėmis, RN gavo 33,2-33,5 proc. balsų, kairysis Naujojo liaudies fronto aljansas - 28,1-28,5 proc. balsų, o E. Macrono centristų stovykla - 21-22,1 proc. balsų.
Apklausų agentūros prognozavo, kad po antrojo turo RN gaus daugumą vietų 577 vietų Nacionalinėje asamblėjoje. Tačiau toli gražu nėra aišku, ar partija surinks 289 vietas, kurių reikia absoliučiai daugumai.
Tai leistų ilgametės kraštutinių dešiniųjų lyderės M. Le Pen partijai neabejotinai perimti valdžią, o jos proteguojamam 28 metų Jordanui Bardellai (Žordanui Bardelai) - tapti ministru pirmininku.
Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis), kuris po antrojo turo greičiausiai bus priverstas atsistatydinti, perspėjo, kad kraštutiniai dešinieji dabar stovi prie „valdžios vartų". Anot jo, RN antrajame ture neturėtų gauti „nė vieno balso".
„Turime septynias dienas, kad išgelbėtume Prancūziją nuo katastrofos", - sakė Raphaelis Glucksmannas (Rafaelis Gliuksmanas), vienas svarbiausių kairiųjų aljanso veikėjų.
E. Macronas pribloškė prancūzus ir suglumino kai kuriuos savo sąjungininkus paskelbdamas pirmalaikius rinkimus, kai birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose jo centristinės jėgos buvo sutriuškintos.
Savo pareiškime sekmadienio vakarą E. Macronas paragino sudaryti platų aljansą prieš kraštutinius dešiniuosius antrajame rinkimų ture. Į jį kiekvienoje apygardoje pateks du arba trys kandidatai, jei pirmajame ture nebuvo išaiškintas nugalėtojas.
Kairiųjų aljansas ir prezidento stovykla tikisi, kad pasitelkus taktinį balsavimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią RN kandidatams laimėti mandatus, partija liks be absoliučios daugumos.
Prancūzams susidūrus su labiausiai poliarizuojančiais rinkimais per visą naujausią istoriją, rinkėjų aktyvumas šoktelėjo iki 65 procentų. Jis gerokai viršijo 2022 metais fiksuotą 47,5 proc. rinkėjų aktyvumą.
E. Macronas teigė, kad didelis rinkėjų aktyvumas pirmajame ture rodo „šio balsavimo svarbą visiems mūsų tautiečiams ir norą išsiaiškinti politinę padėtį".
Antiimigracinės ir euroskeptiškos RN atėjimas į vyriausybę būtų lūžis Prancūzijos šiuolaikinėje istorijoje: tai būtų pirmas kartas, kai kraštutinės dešiniosios jėgos paėmė valdžią šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo, kai ją buvo okupavusi nacistinė Vokietija.
„Niekas nėra laimėta, o antrasis turas yra lemiamas", - šalininkams sakė M. Le Pen, kuri ilgą laiką stengėsi atitolinti partiją nuo jos ekstremistinių ištakų.
„Mums reikia absoliučios daugumos, kad po aštuonių dienų Emmanuelis Macronas paskirtų Jordaną Bardellą ministru pirmininku", - kalbėjo ji.
J. Bardella pareiškė, kad nori būti „visų prancūzų premjeru".
Tai sukurtų įtemptą „sugyvenimo" su E. Macronu, kuris pažadėjo nesitraukti iki pat savo kadencijos pabaigos 2027 metais, laikotarpį.
J. Bardella sakė, kad vyriausybę formuos tik tuo atveju, jei RN rinkimuose laimės absoliučią daugumą.
