Ketvirtadienį Prancūzijos ministras pirmininkas perspėjo prancūzus nebalsuoti už kraštutinius dešiniuosius per kitą mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, nes taip rizikuoja tapti kaip britai, palaikę „Brexitą“ ir paskui persigalvoję, bet jau per vėlai.
Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis prieš birželio 9 d. Prancūzijoje vyksiantį balsavimą siekia sumažinti atotrūkį nuo kraštutinių dešiniųjų, apklausoms rodant didelį prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės pralaimėjimą.
G. Attalis apkaltino kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį susirinkimą (RN) vykdant politiką, dėl kurios Prancūzija nebebūtų Europos Sąjungoje, nors pati partija tvirtina nebenorinti „Frexito“ – Prancūzijos pasitraukimo iš bloko. „Nebūkite kaip britai, kurie po „Brexito“ verkia, – sakė G. Attalis. „Kai sakote, kad nebesilaikysite bendrosios rinkos taisyklių, nemokėsite Prancūzijos įnašų ir nebegerbsite daugumos sutarčių, tai reikš, kad mes nebebūsime ES“, – sakė 35 metų Prancūzijos premjeras.
Jis paminėjo naujausias apklausas Jungtinėje Karalystėje, rodančias, kad jei dabar pasikartotų 2016 m. referendumas dėl narystės ES, Didžioji Britanija balsuotų už pasilikimą. „Dauguma britų gailisi dėl „Brexito“ (...) gailisi balsavę už tai, kas buvo neigiama jų šaliai“, – sakė jis.
G. Attalis nupiešė niūrų iš Europos Sąjungos išstojusios Didžiosios Britanijos paveikslą, sakė, kad dabar „nelegalios imigracijos ten daugiau nei bet kada“, minėjo „didžiules ekonomines problemas“. „Prancūzija netaps stipresnė būdama viena“, – sakė jis.
Pirmadienį „Le Figaro“ paskelbta naujausia „Ifop“ apklausa parodė, kad RN palaiko 33,5 proc., o E. Macrono Renesanso partijos vadovaujamą vyriausybės aljansą – tik 16 proc. rinkėjų. Pasak analitikų, vyriausybės sąrašui gresia netgi trečioji vieta, jei aljansą aplenks buvusio apžvalgininko Raphaelio Glucksmanno vadovaujami socialistai, „Ifop“ apklausoje surinkę 14,5 proc. balsų.
„Ar Prancūzija bus ta šalis, kuri pasiųs į Europos Parlamentą didžiausią kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjų kontingentą?“, – klausė G. Attalis. Pasak jo, jei parlamente įsigalėtų kraštutinė dešinė, ji „galėtų blokuoti Europos institucijas, o tai sukeltų labai pavojingų padarinių mūsų šaliai“.