Prieš derybas - naujos sankcijos Rusijai

Britai nelaukia

Prieš kelias dienas Jungtinė Karalystė paskelbė apie didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo konflikto Ukrainoje pradžios, kuriuo siekiama paveikti pagrindinius ekonomikos finansavimo kanalus.

Sankcijos taikomos 101 naftos tanklaiviui, penkiems fiziniams ir keturiems juridiniams asmenims, įskaitant Rusijos draudimo bendrovę „Soglasie".

Britų premjeras Keiras Starmeris (Keir Starmer) nurodė, kad šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti šalies nacionalinį saugumą ir didinti spaudimą Maskvai. Į sankcijų sąrašą įtrauktos dvi Honkongo bendrovės - „BX Energy" ir „Nord Axis Ltd", bei Norvegijos „Romarine AS", kurios, kaip įtariama, dalyvavo prekyboje rusiškais angliavandeniliais.

Buvo sankcionuoti ir penki Azerbaidžano piliečiai - Tahiras Garajevas, Ahmedas Karimovas, Anaras Madatli, Talatas Safarovas ir Etibaras Ejubas, kurie, pasak JK institucijų, susiję su Rusijos „šešėliniu laivynu".

Sankcijos apima draudimą šiems laivams įplaukti į Didžiosios Britanijos uostus, turto įšaldymą ir draudimą teikti finansines paslaugas į sąrašą įtrauktoms bendrovėms bei asmenims.

Specialusis JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasiuntinys Keitas Kelogas (Keith Kellogg) antradienį „Fox News" patikino, kad jeigu derybose dėl taikos Ukrainoje nebus pasiekta apčiuopiamų rezultatų, naujas „dar griežtesnes bei rimtesnes" sankcijas Rusijai pritaikys ir JAV.

Nuo 2014 m. Vakarų šalys Rusijai pritaikė 29 tūkst. sankcijų. Pagal įvestus draudimus pirmauja JAV, Kanada ir Šveicarija, rodo iš portalo „Castellum" ir atvirų šaltinių „RIA Novosti" surinkti duomenys.

Prancūzų iniciatyva

Beveik pusę visų apribojimų, įtrauktų į trečiadienį patvirtintą 17-ąjį ES sankcijų paketą, kurį planuojama priimti gegužės 20 d., suformulavo Prancūzija, „France Inter" radijo eteryje pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas-Noelis Baro (Jean-Noel Barrault). Ministras pabrėžė, kad ES privalo įvesti Rusijai „griežčiausias sankcijas", nes tik toks sprendimas galėtų paveikti jos ekonomiką.

Kiek anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) patikino, kad jeigu Maskva nesutiktų su Vakarų siūlomomis 30-ies dienų paliaubomis, naujas sankcijų paketas Rusijai galėtų būti įvestas per kelias dienas.

ES valstybėms, įskaitant Vengriją bei Slovakiją, atstovaujantys diplomatai pritarė paketui per susitikimą Briuselyje. Jame numatyta į juodąjį sąrašą įtraukti apie 200 tanklaivių, naudojamų rusiškos naftos eksporto ribojimams apeiti. Apribojimai bus įvedami bendrovėms iš tokių šalių, kaip Vietnamas, Serbija ir Turkija, kurios kaltinamos padedančios tiekti prekes Rusijos kariuomenei.

Dešimtys Rusijos pareigūnų papildys beveik 2400 asmenų ir subjektų, kuriems jau uždrausta išduoti vizas ir įšaldytas turtas, juodąjį sąrašą.

Taip pat pakete numatytos sankcijos Rusijos piliečiams dėl kibernetinių atakų, žmogaus teisių pažeidimų ir sabotažo Europoje. Visgi Europos pareigūnai pripažįsta, kad naujausias sankcijų Maskvai etapas yra santykinai ribotas, palyginti su ankstesniais paketais, kadangi ES tampa vis sunkiau susitarti dėl taikinių.

Nusprendė neskubėti

Nepaisant karingos retorikos ir ultimatumų Maskvai, Europos lyderiai yra pasirengę laukti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Turkijoje, prieš prašydami Vašingtono įvesti naujus apribojimus Maskvai, rašo „Bloomberg", cituodamas anoniminius šaltinius.

Po gegužės 12 d. vykusių Europos ir JAV pareigūnų derybų tapo aišku, kad Amerika, prieš didindama spaudimą V.Putinui norėtų suteikti galimybę gegužės 15 d. numatytoms Maskvos ir Kijevo deryboms.

„Jei V.Putinas atsisakytų susitikti su V.Zelenskiu arba Rusija ketvirtadienį nesutiktų nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį, Europos lyderiai ragintų D.Trampą įvesti Maskvai žadėtas sankcijas", - rašo „Bloomberg". Kremlius dar nepranešė, ar Rusijos prezidentas dalyvaus susitikime.

„The Guardian" pažymi, kad D.Trampo pareiškimas, jog Ukraina turi nedelsiant sutikti su V.Putino pasiūlytu tiesioginių derybų atnaujinimu, gali trukdyti Europos planams įtikinti JAV įvesti sankcijas Maskvai, o be Amerikos paramos naujosios sankcijos smarkiai jai nepakenktų.

Teigiama, kad Ukrainos prezidentas, bijodamas įžeisti D.Trampą, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimti V.Putino pasiūlymą dėl derybų. Rusijos lyderis jas pasiūlė, kad neatstumtų kolegos amerikiečio ir išvengtų Europos spaudimo JAV.

Gali būti, kad kai kurie Europos pareigūnai taip pat atvyks į Stambulą tam, jog įsitikintų, kad Kijevas yra pasirengęs deryboms. Apie tai, kad gali pasirodyti derybose, užsiminė ir D.Trampas.

Prieš tai „Bloomberg" pranešė, kad D.Trampas privačiai palaikė Vokietijos kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merzo), Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron), Didžiosios Britanijos premjero K.Starmerio ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko, gegužės 10 d. apsilankiusių Kijeve, pareiškimą dėl sankcijų.