Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose pirmauja plati kairiųjų koalicija, lenkdama tiek šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristus, tiek kraštutinius dešiniuosius, tačiau nė viena grupė neiškovojo absoliučios daugumos, rodo prognozės.
„Naujojo liaudies fronto“ (NFP) aljansas turėtų gauti 172-215 vietų, o E. Macrono aljansui turėtų atitekti 150-180 mandatų; tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) turėtų užimti 115-155 vietas – kur kas mažiau, nei tikėtasi po jos pergalės birželio 30 d. vykusiame pirmajame rinkimų rate, pranešė keturios pirmaujančios apklausų įmonės.
NFP buvo suformuotas praėjusį mėnesį, po to, kai E. Macronas paskelbė pirmalaikius rinkimus. Jis vienija socialistus, žaliuosius, komunistus ir kairiuosius.
Reaguodamas į prognozes, kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas paragino Prancūzijos ministrą pirmininką Gabrielį Attalį atsistatydinti ir kartu pareiškė, kad kairiųjų koalicija yra pasiruošusi valdyti.
Dešiniųjų lyderis Jordanas Bardella sekmadienį sukritikavo „negarbingą aljansą“, į kurį per parlamento rinkimus susibūrė prezidento Emmanuelio Macrono centristų jėgos ir kairieji, kai prognozės parodė, jog jo partija RN tikriausiai gavo mažiau mandatų, nei tikėtasi.
Nors J. Bardella pasidžiaugė „svarbiausiu proveržiu RN istorijoje“, jis rėmėjams pareiškė, kad „šie rinkiminiai paktai įstūmė Prancūziją į kraštutinių kairiųjų glėbį“.