Rinkimų sekmadienis: prie balsadėžių eina Lenkijos, Rumunijos ir Portugalijos rinkėjai

Lenkijoje – prezidento rinkimai su Europos dedamąja

Nuo Lenkijos prezidento rinkimų, kurie rengiami tuo metu, kai Europa išgyvena įtemptą laikotarpį, priklauso proeuropietiškos šalies vyriausybės ateitis, prieš sekmadienį vyksiantį pirmąjį balsavimo turą pažymėjo analitikai, kuriuos kalbino naujienų agentūra AFP.

Per rinkiminę kampaniją šioje ES ir NATO valstybėje narėje didelis dėmesys buvo skiriamas užsienio politikai, o tai parodė filosofijų dėl Lenkijos bendradarbiavimo su ES ir su Jungtinėmis Valstijomis susikirtimą.

„Tai buvo savotiška identiteto kampanija“, – AFP sakė analitinio centro „Globsec“ bendradarbis Marcinas Zaborowskis. Pasak jo, figūravo „Ukraina, požiūris į Europos Sąjungą, migraciją, Jungtines Valstijas“.

Lenkijos prezidento pareigos kartais atmetamos kaip reprezentacinės, tačiau jos suteikia ir tam tikrą realią galią. Tai dažnai trukdė ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui – buvusiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui, kurio centristinė Piliečių koalicija (KO) nuo atėjimo į valdžią 2023 m. keliuose frontuose konfliktavo su konservatyvių pažiūrų prezidentu Andrzejumi Duda.

D. Tusko KO remia į prezidento postą pretenduojantį proeuropietišką Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį. A. Duda, kuris nebegali kandidatuoti, yra pagrindinio R. Trzaskowskio varžovo, opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato nacionalisto istoriko Karolio Nawrockio sąjungininkas. 

Dėl galimybės tapti šios 38 mln. gyventojų turinčios Vidurio Europos šalies prezidentu varžosi 13 įvairaus plauko kandidatų. Lenktynėse pirmauja R. Trzaskowskis, kuris naujausiose apklausose renka 33 proc. balsų, o tuo metu K. Nawrockį palaiko 26 proc. žmonių. Tikėtina, kad jiedu susitiks antrajame rinkimų ture birželio 1 d.

Valdančioji koalicija tikisi, kad 53-ejų R. Trzaskowskio pergalė leistų jai įgyvendinti savo dar neištesėtus rinkiminės kampanijos pažadus. Valstybės vadovo turima veto teisė neleido D. Tusko administracijai sušvelninti griežtų Lenkijos abortų įstatymų ir įvykdyti kitokius pakeitimus. Sudėtingas sambūvis tik sustiprėtų, jei prezidentu taptų 42-ejų K. Nawrockis.

Europai ant kortos pastatyta daug. Kaip rašo AFP, valdant D. Tuskui, Lenkija tapo svarbesnė žemyne ir sustiprino savo, kaip svarbaus balso NATO rytiniame flange prieš Rusijos agresiją, poziciją. Anot Varšuvos universiteto politologės Annos Materskos-Sosnowskos, šie rinkimai yra labai svarbūs „bandant sustabdyti Europoje vilnijančią antidemokratinę, populistinę tendenciją“.

ES ruošiasi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidato G. Simiono pergalei Rumunijoje

ES ruošiasi galimybei, kad 27 šalių lyderių klubo gretas papildys dar vienas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas, – sekmadienį vyksiančiuose Rumunijos prezidento rinkimuose favoritu laikomas George‘as Simionas.

Nors daugybė žmonių Briuselyje įtariai vertina G. Simiono – nacionalisto euroskeptiko, kuris yra didelis JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas – politiką, taip pat norima nepervertinti galimos pergalės poveikio.

„Nebūtų gera žinia turėti eurofobą, tačiau tai dar nereiškia, kad dėl to stos (ES) mašina“, – pareiškė vienas Europos diplomatas, kurį cituoja AFP.

Šie rinkimai bus atidžiai stebimi tarptautiniu mastu, nes šioje svarbioje 19 mln. gyventojų turinčioje NATO šalyje buvo anuliuoti pernai lapkritį vykusio balsavimo rezultatai. „Natūralu, kad visi tai stebime“, – tvirtino kitas Europos diplomatas.

G. Simionas pirmajame rinkimų ture surinko beveik 41 proc. balsų – dvigubai daugiau, nei jo varžovas antrajame ture proeuropietiškas centristinių pažiūrų kandidatas Nicusoras Danas. Jo pergalė sustiprintų ES nacionalistų stovyklą, kurią jau remia tokie politikai, kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Slovakijos premjeras Robertas Fico ir Italijos vyriausybės vadovė Giorgia Meloni.

Nors Rumunijos prezidento pareigos daugiausia yra reprezentacinės, valstybės vadovas atstovauja šaliai ES lyderių aukščiausiojo lygio susitikimuose. G. Simionas, kuris prieštarauja bet kokios karinės pagalbos tiekimui Ukrainai ir kritikuoja „absurdišką“ bloko politiką, turėtų veto teisę svarbiais užsienio politikos ar gynybos klausimais – tuo jau seniai naudojasi Vengrijos premjeras V. Orbanas, taip suerzindamas kitus kolegas. 

Portugalijos visuotiniuose rinkimuose pergalės siekia ministras pirmininkas

Sekmadienį Portugalijoje vyks visuotiniai rinkimai – tikimasi, kad juos laimės ministras pirmininkas Luisas Montenegro, tačiau nėra garantijų, jog jis galės suformuoti stabilesnę vyriausybę.

Remiantis „Radio Renascenca“ apklausos duomenimis, L. Montenegro centro dešinysis Demokratinis aljansas (AD) turėtų gauti 32,5 proc. balsų. Jis lenkia Socialistų partiją (PS), kuriai numatoma 26,5 proc. balsų.

Neseniai suformuota kraštutinių dešiniųjų partija „Chega“ gali surinkti 17,6 proc. balsų – beveik tiek pat, kiek surinko per 2024 m. kovo mėnesį vykusius rinkimus, ir įtvirtinti savo, kaip trečios stipriausios Portugalijos politinės jėgos, poziciją.

Tad L. Montenegro vėl rizikuoja atsidurti mažumos vyriausybės vadovo kėdėje, laviruodamas tarp PS, kuri buvo valdžioje 2015-2024 m., ir „Chega“, su kuria jis atsisakė valdyti. Rinkimai buvo sušaukti kovo mėnesį, kai 52-ejų teisininkas parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo – buvo pažerta kritikos, kad jo konsultavimo įmonė sukūrė interesų konfliktus.

Nuomonės apklausos, regis, rodo, kad yra mažai tikėtina, jog AD turės daugumą, tačiau L. Montenegro gali užsitikrinti Liberalų iniciatyvos partijos, kuriai prognozuojama 6,4 proc. balsų, paramą.