Rusija: neteisinga tikėtis greito proveržio derybose su Ukraina

Abi šalys per šias diskusijas, kurios truko mažiau nei dvi valandas, susitarė dėl didelio masto apsikeitimo į nelaisvę paimtais kariais ir pasikeitė taikos planais – vadinamaisiais „memorandumais“.

Praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai prasidėjo Rusijos puolimas, kurio metu abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus Rytų Ukrainoje, abi šalys vis dar atrodo nesutaikomos.

„Sureguliavimo klausimas yra labai sudėtingas ir apima daugybę niuansų, – antradienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Būtų neteisinga tikėtis greitų sprendimų ir proveržių.“

Maskva pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš keturių rytinių ir pietinių regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, o tai yra išankstinė puolimo sustabdymo sąlyga, sakoma ukrainiečiams perduotame dokumente, kurį paskelbė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Kijevas savo ruožtu reikalavo visiškų ir besąlygiškų paliaubų. Vietoj to Rusija pasiūlė dalines dviejų-trijų dienų paliaubas kai kuriose fronto linijos atkarpose, po derybų pareiškė jos vyriausiasis derybininkas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ši pristatė „senus ultimatumus, kurie nepastūmėja padėties arčiau tikros taikos“, ir už tai, jog ji „iki šiol atmetė bet kokius prasmingus paliaubų formatus“.

D. Peskovas taip pat atmetė mintį surengti Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Artimiausiu metu tai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė jis, paklaustas apie lyderių susitikimo tikimybę, ir pridūrė, kad toks aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų įvykti tik po to, kai Rusijos ir Ukrainos derybininkai pasieks „susitarimą“.

Baltieji rūmai pirmadienį buvo pareiškę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „atviras“ tokiai idėjai, kurią taip pat palaiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Taikymasis į civilius gyventojus

V. Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją „sąmoningai“ taikiusis į civilius gyventojus per raketų ataką prieš Sumų miestą, esantį maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos, kurios metu žuvo keturi žmonės.

Rusijos kariai paspartino pažangą, siekdami sukurti tai, ką V. Putinas pavadino „buferine zona“ Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje.

V. Zelenskis paskelbė avarinių tarnybų vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinti automobiliai ir ant kelio gulintis vienos aukos kūnas.

Ši ataka „pasako viską, ką reikia žinoti apie vadinamąjį Rusijos „norą“ nutraukti šį karą“, pridūrė jis ir paragino JAV ir Europą imtis „ryžtingų veiksmų“, kad Rusija būtų priversta nutraukti ugnį.

„Rusija kiekvieną dieną pateikia naujų priežasčių įvesti griežtesnes sankcijas ir labiau remti mūsų gynybą“, – pažymėjo jis.

Tarp 20 sužeistųjų buvo septynerių metų mergaitė, gydytojai „kovoja dėl jos gyvybės“, pareiškė laikinasis Sumų meras Artiomas Kobzaras.

Per raketų ataką šiaurės rytinėje Charkovo srityje taip pat žuvo trys žmonės.

Maskvos kariuomenė pareiškė, kad Sumų srityje užėmė Andrijivkos kaimą, esantį maždaug už 5 km nuo Rusijos sienos. V. Zelenskis praėjusią savaitę teigė, kad Rusija puolimui šiame regione telkia apie 50 000 karių.

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba SBU pareiškė, kad povandeniniu sprogstamuoju įtaisu smogė į Krymo tilto, jungiančio aneksuotą pusiasalį su Rusija, atramą.

Tiltas po atakos buvo laikinai uždarytas, žalos mastas nebuvo aiškus.

Be to, aukšto rango Ukrainos pareigūnų delegacija nusileido Vašingtone deryboms su JAV pareigūnais gynybos ir ekonomikos klausimais, įskaitant naujų sankcijų galimybę, pranešė V. Zelenskio biuras.

Delegacijos narys, V. Zelenskio padėjėjas Andrijus Jermakas susitiko su JAV pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Keithu Kelloggu. 

„Pabrėžiau, kad Rusija vilkina ir manipuliuoja derybų procesu bandydama išvengti Amerikos sankcijų ir neturi jokių tikrų ketinimų nutraukti karo veiksmus, – socialiniuose tinkluose parašė A. Jermakas. – Tik griežtos sankcijos gali priversti Rusiją dalyvauti rimtose derybose.“

Tuo metu aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu trečiadienį atvyko į Pchenjaną deryboms su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu.

Abi šios šalys pastaraisiais metais suartėjo, o Šiaurės Korėja pasiuntė karių ir ginklų, kad padėtų Maskvai kariauti prieš Ukrainą.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad S. Šoigu ir Kim Jong Unas, be kitų klausimų, turėtų aptarti Ukrainą.

D. Trumpas, kuris anksčiau žadėjo greitai užbaigti karą, ne kartą pareiškė pasipiktinimą tiek V. Putinu, tiek V. Zelenskiu, nes kovos tęsiasi jau ketvirtus metus, o jų pabaigos nematyti.

Tačiau jis susilaikė nuo naujų ekonominių baudžiamųjų priemonių įvedimo Maskvai.