1 nuotr.Šeštadienį per rinkimus Sakartvele provakarietiškų opozicijos jėgų sąjunga susigrums su prorusiška valdančiąja partija. Briuselis perspėjo, kad balsavimas spalio 26 d. bus lemiamas dar jaunos Sakartvelo demokratijos likimui ir šalies siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
Apklausos rodo, kad opozicinės partijos gali gauti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei sudaryti ir išstumti valdančiąją „Sakartvelo svajonės“ partiją, kontroliuojamą galingo milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio.
Dabartinė vyriausybė teigia norinti laimėti didžiąją daugumą parlamente, kad galėtų keisti Konstituciją ir uždrausti provakarietišką opoziciją.
Tradiciškai susiskaldžiusioms Sakartvelo opozicinėms jėgoms pavyko sukurti precedento neturintį vieningą frontą prieš „Sakartvelo svajonę“, bet jeigu valdantieji mėgins bet kokia kaina išlikti valdžioje nepaisant rinkimų rezultatų, šalyje gali kilti neramumai.
Nuo 2012 m. valdanti „Sakartvelo svajonė“ iš pradžių vykdė liberalią provakarietišką politiką, bet per pastaruosius dvejus metus pakeitė kursą. Jos rinkimų kampanija buvo sutelkta į sąmokslo teoriją apie „pasaulinę karo partiją“, kuri kontroliuoja Vakarų institucijas ir siekia įtraukti Sakartvelą į Rusijos ir Ukrainos karą.
Šalyje, kurioje dar neužgiję 2008 m. Rusijos invazijos randai, valdantieji baugina rinkėjus istorijomis apie neišvengiamą karą, nuo kurio apsaugos tik „Sakartvelo svajonė“. Neseniai interviu televizijai B. Ivanišvilis nupiešė groteskišką Vakarų, kur „orgijos vyksta tiesiog gatvėse“, paveikslą.
„Lemiamas išbandymas“
Pavasarį valdantieji priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos įstatymą“, nukreiptą prieš piliečių visuomenę, kilo kelias savaites trukę masiniai gatvių protestai. Įstatymas kritikuojamas kaip Kremliaus stiliaus priemonė kitaminčiams nutildyti.
Šis žingsnis paskatino Briuselį sustabdyti Sakartvelo stojimo į ES procesą, Vašingtonas įvedė sankcijas dešimtims Sakartvelo pareigūnų. Anksčiau šį mėnesį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo, kad „Sakartvelo svajonės“ veiksmai „rodo poslinkį autoritarizmo link“. Jis pavadino artėjančius rinkimus „lemiamu išbandymu Sakartvelo demokratijai ir keliui į Europos Sąjungą“.
Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pažadėjo vesti Sakartvelą į narystę ES ir sakė, kad santykiai su Vakarais normalizuosis pasibaigus karui Ukrainoje.
Neapsisprendę rinkėjai
Naujausios apklausos rodo, kad opozicija gali gauti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei sudaryti. Į grupę įeina svarbiausios Sakartvelo opozicinės jėgos, įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio Jungtinis nacionalinis judėjimas (UNM) ir neseniai įkurta partija „Achali“, vadovaujama buvusių UNM lyderių. Kartu su keliomis mažesnėmis partijomis jos sukūrė proeuropietiškos politikos platformą, numatančią plataus masto rinkimų, teismų ir teisėsaugos reformas.
Partijos susitarė sudaryti laikinąją daugiapartinę vyriausybę reformoms vykdyti, o tada surengti naujus rinkimus. Jos laiko dabartinę aplinką neatitinkančia demokratiškų rinkimų, tad naujas balsavimas po metų, įgyvendinus būtinas reformas, atspindėtų tikrąją rinkėjų valią.
Tarp Kaukazo kalnų ir Juodosios jūros įsispraudęs Sakartvelas kadaise buvo laikoma retu demokratijos pavyzdžiu tarp buvusių sovietinių šalių. Vis dėlto rinkimai maždaug keturis milijonus gyventojų turinčioje šalyje nuolat įžiebia masinius protestus.
JAV apklausų vykdytojos „Edison Research“ atlikta apklausa parodė, kad 34 proc. apsisprendusių rinkėjų balsuos už „Sakartvelo svajonę“, o keturi opoziciniai aljansai kartu sudėjus gaus 53 proc. balsų. Jokios kitos partijos neperžengs penkių procentų rinkimų slenksčio, reikalingo norint gauti vietų 150 narių parlamente. Tačiau balsavimo rezultatai toli gražu nėra garantuoti, nes daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų yra neapsisprendę arba nepanoro atskleisti, už ką balsuos.
Rinkimus stebės tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.
