1 nuotr.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Vokietijos planai sukurti „stipriausią“ armiją Europoje „kelia labai didelį nerimą“ – neva tereikia prisiminti XX a. vykusius pasaulinius karus.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Vokietija neskubėjo stiprinti savo karinių pajėgų, o NATO sąjungininkės dažniausia tikėdavosi, kad saugumu pasirūpinti joms padės Jungtinės Valstijos.
Berlynas yra vienas iš tvirčiausių jau daugiau nei trejus metus plataus masto Maskvos puolimui besipriešinančio Kyjivo sąjungininkų.
„Daugelis tuoj pat prisiminė atitinkamus praėjusio amžiaus laikotarpius, kai Vokietija dukart tapo didžiausia karine galia ir kiek bėdų dėl to nutiko“, – dėstė S. Lavrovas Maskvoje vykusioje saugumo konferencijoje, kurioje pirmąkart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, dalyvavo ir JAV ambasados atstovai.
E. Merzas pažadėjo „skirti visus reikalingus finansinius išteklius“ ilgą laiką pakankamo finansavimo negaudavusioms Europos ekonomikos jėgainės gynybos pajėgoms.
Visai neseniai į Lietuvą atvyko Vokietijos šarvuotoji brigada, kurioje – geri penki tūkstančiai karių.
Tai pirmasis po Antrojo pasaulinio karo užsienyje dislokuotas vokiečių kontingentas, į rytinį NATO sparną pasiųstas reaguojant į 2022 m. Rusijos pradėtą plataus masto Ukrainos puolimą.
Kremlius reguliariai naudojasi prisiminimais apie Sovietų Sąjungos kovą su nacistine Vokietija kaip priemone užsitikrinti visuomenės pritarimą jo karinei kampanijai Ukrainoje.
Sovietų Sąjunga Antrajame pasauliniame kare neteko milijonų civilių – rusų, baltarusių, ukrainiečių, Vidurio Azijos ir kitų kraštų gyventojų.
Iki 2022 m., kai prasidėjo plataus masto Ukrainos puolimas, Maskva palaikė darbinius santykius su Vokietija.
Tačiau nuo to laiko Berlynas tapo vienu iš pagrindinių Kijevo rėmėjų, o F. Merzas pažadėjo, kad ši tendencija tęsis ir toliau.
