Susitikimo dėl taikos Ukrainoje deklaracija: karui užbaigti reikia „visų pusių dialogo“

„Tikime, kad taikai pasiekti reikalingas visų pusių įsitraukimas ir dialogas“, – teigiama baigiamajame komunikate, kuriam pritarė didžioji dauguma iš daugiau kaip 90 renginyje dalyvavusių šalių.

Didžioji dalis šalių taip pat išsakė raginimą apsikeisti paimtais į nelaisvę kariais ir grąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus.

Tačiau ne visi dalyviai pritarė galutiniam dokumentui – susitikimo ekranuose rodytame komunikatą pasirašiusių valstybių sąraše nesimatė Indijos, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Teigiama, kad Kijevas dėjo dideles pastangas, kad užtikrintų šiltus santykius su Rusija palaikančių šalių dalyvavimą dvi dienas trukusiame renginyje.

„Mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą (...) visų valstybių, įskaitant Ukrainą, suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo principams jų tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, – teigiama komunikate.

Baigiamajame dokumente taip pat raginama paleisti visus karo belaisvius „visiško apsikeitimo būdu“ ir grąžinti į Ukrainą visus ukrainiečių vaikus, kurie buvo „deportuoti ir neteisėtai perkelti“.

Kijevas kaltina Rusiją pagrobus beveik 20 000 vaikų iš šalies rytų ir pietų regionų, kuriuos kontroliavo jos pajėgos.

Viršūnių susitikime suburtos darbo grupės taip pat sprendė pasaulinio aprūpinimo maistu ir branduolinės saugos klausimus.

„Apsirūpinimas maistu jokiu būdu negali tapti ginklu“, – teigiama deklaracijoje.

Joje taip pat akcentuojama prieigos prie Juodosios ir Azovo jūrų uostų „kritinė“ svarba pasauliniam maisto tiekimui.

Be to, šalys paragino Ukrainą imtis „visiškos suverenios kontrolės“ Zaporožės atominės elektrinės atžvilgiu.

Ukrainos pietuose esanti jėgainė – didžiausias Europoje branduolinės energetikos objektas.

Rusijos pajėgos ją laiko užėmusios nuo karo pradžios.

Viršūnių susitikimo komunikatą palaikė 80 iš 93 renginyje dalyvavusių valstybių.  

Dokumentui nepritarė šešios Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės: Brazilija, Meksika, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Indija ir Indonezija.

Deklaracijos taip pat nepalaikė Armėnija, Bahreinas, Tailandas, Libija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kolumbija ir Vatikanas.

Pagrindiniai dokumento punktai:

Rusijos karas

Rusija kaltinama sukėlusi karą Ukrainoje; dokumente buvo pažymėta invazijos padaryta žala bei paraginta siekti „visapusiško“ taikos susitarimo.

„Rusijos Federacijos vykdomas karas prieš Ukrainą ir toliau sukelia didžiules žmonių kančias ir destrukciją, taip pat rizikų ir krizių, turinčių pasaulinį atgarsį“, – teigiama dokumente.

„Teritorinis vientisumas“

Šalys pareiškė dar kartą patvirtinančios „savo įsipareigojimą laikytis... visų valstybių, įskaitant Ukrainą, suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo principų jų tarptautiniu mastu pripažintose ribose“.

Rusija šiuo metu kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.

Deportuotų vaikų grąžinimas, į nelaisvę paimtų karių paleidimas

Taip pat paraginta apsikeisti paimtais į nelaisvę kariais ir grąžinti namo visus į Rusiją ir Rusijos kontroliuojamą teritoriją deportuotus ukrainiečių vaikus.

Kyjivas kaltina Maskvą neteisėtai pagrobus beveik 20 000 vaikų nuo konflikto pradžios, o  Kremlius tvirtina, kad juos perkėlė dėl jų pačių saugumo.

„Visi karo belaisviai turi būti paleisti visiško apsikeitimo būdu“, – teigiama dokumente. „Visi deportuoti ir neteisėtai perkelti ukrainiečių vaikai bei visi kiti neteisėtai sulaikyti Ukrainos civiliai gyventojai turi būti grąžinti į Ukrainą“, – priduriama jame.

Branduolinė sauga

Viršūnių susitikime Ukraina paraginta „visiškai suvereniai kontroliuoti“ Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje atominės energijos objektą, kurį šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ne kartą perspėjo, kad šiame objekte, kurį nuo karo pradžios kontroliuoja Rusijos pajėgos, gali įvykti rimta branduolinė katastrofa.

„Ukrainos atominės elektrinės ir įrenginiai, įskaitant Zaporižios atominę elektrinę, turi veikti saugiai ir patikimai, visiškai suvereniai kontroliuojant Ukrainai“, – teigiama baigiamajame komunikate.

Šalys taip pat išreiškė susirūpinimą dėl konflikto virtimu  branduoliniu galimybės ir pasmerkė branduolinių ginklų panaudojimo galimybę.

„Bet koks grasinimas branduoliniais ginklais ar jų panaudojimas vykstant karui prieš Ukrainą yra nepriimtinas“, – pabrėžiama dokumente.

Pasaulinis aprūpinimas maistu

Komunikate apie problemas, susijusias su maistu ir prekyba žemės ūkio produktais, teigiama: „Apsirūpinimas maistu jokiu būdu negali tapti ginklu. Ukrainos žemės ūkio produktai turėtų būti saugiai ir laisvai tiekiami suinteresuotoms trečiosioms šalims.“

Ukraina yra viena iš pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje, bet Rusijos invazija apsunkino jos eksportą per Juodąją jūrą, kuri tapo mūšio zona.

„Laisva, visavertė ir saugi komercinė laivyba, taip pat prieiga prie Juodosios ir Azovo jūrų uostų yra gyvybiškai svarbios“, – teigiama baigiamajame dokumente.

Jame taip pat priduriama: „Išpuoliai prieš prekybinius laivus uostuose ir visame maršrute, taip pat prieš civilinius uostus ir civilinę uostų infrastruktūrą yra nepriimtini.“

„Visos pusės“

Dokumente taip pat siūloma, kad būsimose derybose dėl taikos pagrindų turėtų dalyvauti Rusija.

„Manome, kad taikai pasiekti reikalingas visų pusių įsitraukimas ir dialogas“, – teigiama bendroje deklaracijoje. Joje nurodoma, kad viršūnių susitikimo dalyviai „nusprendė ateityje imtis konkrečių veiksmų aukščiau minėtose srityse, toliau įtraukiant visų pusių atstovus“.