1 nuotr.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais atsisakė patvirtinti 400 mln. dolerių karinę pagalbą Taivanui, tuo pat metu derėdamasis dėl prekybos ir galimo aukščiausiojo lygio susitikimo su Pekinu, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“.
Toks sprendimas reikštų ryškų atsitraukimą nuo JAV politikos Taivano – demokratinės salos, kuriai nuolat gresia Kinijos invazija – atžvilgiu.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui sakė, kad sprendimas dėl pagalbos paketo dar nėra galutinis.
D. Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas turėtų kalbėtis penktadienį – tai bus jų antrasis pokalbis nuo 79 metų respublikono sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Pokalbiai telefonu vyksta tuo metu, kai abi šalys siekia kompromiso dėl muitų tarifų ir susitarimo dėl vaizdo įrašų dalijimosi programėlės „TikTok“.
Nors aštuntojo dešimtmečio pabaigoje JAV nustojo pripažinti Taivaną Kinijos naudai, Vašingtonas išliko svarbiausias Taipėjaus rėmėjas ir didžiausias karinės pagalbos tiekėjas.
Vadovaujant buvusiam prezidentui Joe Bidenui, Vašingtonas patvirtino daugiau kaip 2 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Taivanui paketus. Tačiau D. Trumpas „nepritaria nemokamų ginklų siuntimui, be to, tai parodo, kad pirmenybė teikiama Ukrainai“, pažymėjo „The Washington Post“.
Laikraštis rašo, kad JAV ir Taivano gynybos pareigūnai rugpjūtį susitiko Ankoridže, Aliaskoje, ir aptarė ginklų pardavimo paketą, „kurio bendra suma gali siekti milijardus dolerių“, įskaitant bepiločius orlaivius, raketas ir jutiklius salos pakrantei stebėti.
Sausio mėnesį į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpui, Taipėjuje auga nerimas dėl Taivano ir JAV santykių tvirtumo ir Vašingtono noro ginti salą, jei Kinija ją užpultų.
Rugpjūčio pabaigoje Taivane apsilankęs JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto vadovas sakė esąs tvirtai apsisprendęs, kad JAV ir Taivanas išliks „geriausi draugai“.
„Mūsų apsisprendimas ir ketinimai yra tokie, kad Taivanas išliktų laisvas ir savarankiškai priimtų sprendimus“, – sakė respublikonų senatorius Rogeris Wickeris po susitikimo su Taivano prezidentu Lai Ching-te.
