Ukraina ir Rusija Stambule rengia antrąjį derybų ratą

JAV prezidento Donaldo Trumpo paragintos, Rusija ir Ukraina pirmą kartą nuo pirmųjų Rusijos invazijos savaičių pradėjo tiesiogines derybas, tačiau reikšmingos pažangos nepasiekė, susitarimas sunkiai pasiekiamas. 

Pirmadienio derybos rengiamos kitą dieną, kai Ukraina įvykdė vieną įžūliausių ir sėkmingiausių atakų Rusijos teritorijoje – smogė dešimtims strateginių bombonešių oro bazėse už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos. 

Praėjusį mėnesį Stambule per pirmąjį derybų ratą šalys susitarė dėl didelio masto apsikeitimo belaisviais ir apsikeitimo galimo taikos susitarimo apmatais.

Antrasis derybų etapas turėtų prasidėti 13 val.  Ciragano rūmuose Stambule, Osmanų imperijos pastate ant Bosforo sąsiaurio kranto, kuris dabar yra prabangus penkių žvaigždučių viešbutis. 

Rusija sakė pateiksianti savo taikos sąlygų „memorandumą“ ir nesutiko su Ukrainos reikalavimu išsiųsti jį iš anksto. Nepaisant diplomatinių pastangų, abiejų šalys pozicijos tebėra labai tolimos, kad jos galėtų susitarti dėl paliaubų arba sudaryti ilgalaikį susitarimą. 

Prieš derybas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl paragino nedelsiant nutraukti kovas.

„Pirma, visiškos ir besąlyginės paliaubos. Antra, belaisvių paleidimas. Trečia, pagrobtų vaikų grąžinimas“, – sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė jis. 

Ukrainos lyderis taip pat paragino šalis aptarti tiesioginį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Pagrindinius klausimus gali išspręsti tik lyderiai“, – sakė V. Zelenskis. 

Savo ruožtu Kremlius pareiškė, kad V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas galėtų įvykti tik derybų delegacijoms pasiekus platesnius „susitarimus“. Rusija viso karo metu abejoja V. ​​Zelenskio teisėtumu ir ne kartą ragino jį pašalinti. 

Maskva teigia norinti pašalinti „pagrindines konflikto priežastis“ – paprastai taip sakoma, kai kalbama apie plataus masto reikalavimus, įskaitant Ukrainos kariuomenės apribojimą, draudimą šaliai įstoti į NATO ir reikalavimą atiduoti teritorijas.

Kijevas ir Vakarai atmeta tokius raginimus ir Rusijos puolimą laiko imperialistiniu žemės užgrobimu. Kyjivas atsisako oficialiai atsisakyti penktadalio Rusijos kontroliuojamos savo teritorijos, nors pripažino, kad dalį žemės galės atgauti tik diplomatijos būdu, o ne karinėmis priemonėmis. Ukraina taip pat siekia gauti konkrečių Vakarų remiamų saugumo garantijų, tokių kaip NATO apsauga ar Vakarų kariai jos žemėje, Rusija su tuo nesutinka.

Pagrindinis Rusijos derybininkas Stambule bus Vladimiras Medinskis, ideologinis V. Putino padėjėjas, 2022 m. vadovavęs nesėkmingoms deryboms, parašęs mokykloms vadovėlius, kuriuose teisinama invazija ir abejojama ​​Ukrainos teise egzistuoti. 

Ukrainos komandai vadovauja gynybos ministras Rustemas Umerovas, laikomas įgudusiu ir pragmatišku derybininku, tačiau įklimpusiu į vidaus skandalą dėl įtariamo piktnaudžiavimo valdžia ir skaidrumo stokos. 

Stambule bus ir „diplomatiniai patarėjai“ iš Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, jie glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos derybų grupe, sekmadienį sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.