Nepajudinama Ursula fon der Lejen

Išvakarėse britų leidinys „The Guardian" prognozavo, kad balsavimas dėl nepasitikėjimo nepavyks, nors jis teoriškai galėjo lemti U.fon der Lejen ir visos Komisijos atsistatydinimą. Dėl to mažai kas abejojo, bet debatai šiuo klausimu sukėlė nepasitenkinimo bangą tarp centristų, centro kairės ir „žaliųjų" EP narių, kurie už jos grąžinimą į pareigas balsavo šiek tiek mažiau nei prieš metus.

Skeptiškai vakcinų atžvilgiu nusiteikusio dešiniųjų Rumunijos europarlamentaro Georgės Pipereo (Gheorghe Piperea) siūlymas pareikšti nepasitikėjimą esą buvo susijęs su U.fon der Lejen atsisakymu paviešinti susirašinėjimą su koncerno „Pfizer" vadovu kovido pandemijos įkarštyje. Jos norą nuslėpti žinutes pasmerkė aukščiausiasis ES teismas, o nepriklausomas stebėjimo organas tokį elgesį apibūdino kaip „netinkamą valdymą".

Pasiūlyme buvo kritikuojami ES kovos su COVID fondai ir 150 mlrd. eurų vertės gynybos fondo teisinis pagrįstumas bei įrodymais neparemti įtarimai dėl kišimosi į neseniai Vokietijoje ir Rumunijoje vykusius rinkimus.

G.Pipereo tekstas sulaukė 76 europarlamentarų palaikymo ir įveikė 10 proc. ribą, reikalingą jo įtraukimui į darbotvarkę.

Pirmadienį kalbėdama Europos Parlamente U.fon der Lejen išjuokė teiginius apie kišimąsi į rinkimus ir bandymus perrašyti istoriją apie tai, kaip susivienijusi Europa sėkmingai įveikė pasaulinę pandemiją. Pasiūlymą ji tiesiai šviesiai pavadino demokratijos bei antiliberalizmo kovos dalimi, ir sąmokslo teorijomis paremtą bandymą skaldyti Europą, o jo iniciatorius „antivakseriais" ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino apologetais: „ Jums tereikia pažvelgti į kai kuriuos iš tų, kurie pasirašė šį siūlymą, kad suprastumėte, ką turiu omenyje".

Tačiau užkulisiuose jos oficialūs asmenys nerimavo, kad nemaža dalis nepasirodysiančių balsavime arba nusprendusių susilaikyti pagrindinių frakcijų atstovų galėjo pakenkti jos autoritetui.

Politologė Sofija Rusak (Sophia Russack) teigė, kad susilaikymas balsuojant būtų aiškus nepritarimo U.fon der Lejen vykdomai politikai signalas: „Nors akivaizdu, kad ji atlaikys, tai bus įdomus atvejis, nes jis neturi nieko bendra su „Pfizer". Tai karas svetimomis rankomis", - išvakarėse sakė ji.

Vos prieš metus, po EP rinkimų, remiant pagrindinėms politinėms jėgoms U.fon der Lejen buvo perrinkta Europos Komisijos pirmininke antrai kadencijai.

U.fon der Leyen frakcija, kuri šiek tiek padidino savo balsų dalį po 2024 m. EP rinkimų, išreiškė jai paramą. „Ketvirtadienį vieningai balsuosime „prieš ", - nurodė Europos liaudies partijos frakcijos lyderis Manfedas Vėberis (Manfred Weber).

Dvi didžiausios EP frakcijos - centro dešinioji ELP ir centro kairieji Socialistai ir demokratai - taip pat stojo į EK vadovės pusę.

Tai lėmė, kad, kaip ir buvo prognozuota, balsuojant dėl nepasitikėjimo U.fon der Lejen nebuvo surinkta reikiama balsų dauguma.

Po balsavimo pakalbintas europarlamentras Petras Gražulis nurodė, kad balsavo už tai, jog U.fon der Lejen ir visa 26 žmonių Komisija būtų atleisti.

„ES teismas pasisakė už tai, kad susirašinėjimas būtų paviešintas, tačiau EK vadovė jį vis tiek ignoruoja, - piktinosi P.Gražulis. - O juk tai svarbu mums visiems, nes kalba eina apie vakcinas ir 35 mlrd. eurų.

Be to, kadangi sutartis dėl jų pasirašyta penkeriems metams į priekį, Lietuva kasmet privalo nupirkti 50 mln. vakcinų, nors kovido seniai nebėra. Ir niekas nežino, nei kiek šie pirkimai, nei kiek vakcinų utilizacija kainuoja."

Taip pat politikas prisiminė dabar visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrusį Lietuvos premjerą Gintautą Palucką.

„Mūsų konservatoriai ir liberalai puola G.Palucką dėl 15 metų senumo istorijos, tačiau gina milijardus švaistančią U.fon der Lejen. Kokia veidmainystė", - akivaizdžią tiesą įvardino P.Gražulis.

Paklausus, kaip balsavo kiti Lietuvos atstovai (balsavimas buvo vardinis), politikas nurodė, kad jis ir Valdemaras Tomaševskis balsavo „už", o likę, tikėtina, buvo „prieš".

„Visgi labiausiai mane nustebino Aurelijus Veryga. Sutikau jį į pakeliui į salę. Sakau „einam balsuoti", bet jis atsisakė ir salėje pasirodė tik po balsavimo", - įdomų momentą atskleidė politikas.

Komentuodamas situaciją Valdemeras Tomaševskis patikslino, kad jis buvo vienas iš interpeliacijos signatarų ir balsavo už ją.

„Iš 720 parlamentarų, ketvirtadienį balsavime dalyvavo 553. Už nepasitikėjimą pasisakė 175, prieš buvo 360, 18 susilaikė, - skaičius vardino politikas. - Greičiausiai tokius rezultatus lėmė tai, jog balsavimas buvo vardinis, o prieš jį kuluaruose sklandė kalbos, kad jeigu kažkas iš didžiųjų frakcijų balsuos „už", bus išmestas iš frakcijos. Visgi interpeliaciją palaikė 32 proc. iš balsavusiųjų, kas nėra mažai ir signalizuoja apie teigiamas tendencijas."

V.Tomaševskis patikslino, kad dvi pagrindinės EP frakcijos turi apie pusę balsų ir veikia kaip sąjunga, todėl kažką pakeisti nėra paprasta.

„Sakyčiau, šiuo metu EP susiformavusi sąjunga panaši į kadaise Lietuvoje buvusį socialdemokratų ir konservatorių vadinamąjį „2K projektą". Didžiosios partijos į rinkimus eina su skirtingomis programomis, tačiau vėliau vienijasi, kad jokia trečia jėga neįgytų įtakos. Mano nuomone, tai nėra gerai, nes, viena vertus, apgaudinėjami rinkėjai, kita - sukuriama erdvė piktnaudžiavimui, - nurodė jis. - Todėl tokie politikai kaip U.fon der Lejen ima elgtis arogantiškai ir nebesiskaito su juos išrinkusiais eiliniais piliečiais."

Priminė jis ir kitas „nuodėmes", kurioms kelius atvėrė valdantieji.

„O kur dar nekontroliuojama migracija ar utopinis „žaliasis" kursas, kuris skaudžiai smogia per žmonių kišenes. Pateiksiu tik vieną pavyzdį - pagal Komisijos teiktus ir priimtus sprendimus iki 2035 m. visuose namuose reikės pakeisti kieto kuro katilus. Kažkiek išlaidų lyg ir žadama kompensuoti, bet ar kas nors įvertino šių darbų apimtis ir tai, iš kur eiliniai žmonės ims jiems pinigų? - retoriškai teiravosi V.Tomaševskis. - Gaila, kad šiandien mums nepavyko pasiekti norimo rezultato, tačiau kryptis aiški ir toliau jos laikysimės bei sieksime kontroliuoti savo pasaulyje gyvenančius ir paprastų žmonių nebematančius biurokratus."