1 nuotr.Ukrainos Vakarų partneriai tikisi suteikti šaliai strategiškai naudingą derybinę poziciją.
Orientuodamiesi į tai, jie tieks ukrainiečiams ginkluotę tik gynybai, bet ne puolimui. Tai esą turi paskatinti prezidentą Vodolymyrą Zelenskį pačiam suvokti derybų būtinybę. Tokią informaciją, remdamasis šaltiniais iš vyriausybinės aplinkos, pateikia vokiečių leidinys „Bild".
Leidinio karinio apžvalgininko Juliano Riopkės (Julian Röpke) duomenimis, Vokietija ir JAV planuoja Kijevui perduoti tik tiek ginkluotės, kiek jos užteks gynybai, bet ne kontrpuolimui.
„V.Zelenskis turi pats susivokti, kad taip toliau tęstis negali. Be jokių patarimų iš šalies. Jis pats turi kreiptis į tautą ir paaiškinti, kad derybos yra būtinos", - remdamasis neįvardintais valdininkais rašo „Bild".
Lapkričio 22-ąją nuotoliniu būdu dalyvaudamas G 20 susitikime, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Maskva niekada nebuvo prieš derybas, bet tam esą visuomet nepritarė Kijevas. Savo teiginius jis pagrindė 2022 m. spalį V.Zelenskio pasirašytu dekretu, draudžiančiu derėtis su Rusija.
G 20 susitikimo metu nutraukti karą Ukrainoje V.Putiną dar kartą paragino Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz).
Po Rusijos intervencijos į Ukrainą, šalys kelis kartus bandė sėsti prie derybų stalo 2022 m. vasarį ir kovą.
Pastarąjį kartą Rusijos ir Ukrainos delegacijos buvo susitikusios Stambule 2022 m. kovo 29 d. Po to derybos buvo įšaldytos.
2023 m. lapkritį Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) pareiškė, kad Stambule Kijevas buvo linkęs pasirašyti taikos sutartį, bet to esą neleido padaryti Vašingtonas.
