Viešųjų ryšių šou Artimuosiuose Rytuose

- Jūsų akimis, kas pastarosiomis dienomis vyko Artimuosiuose Rytuose?

- Didžiulis viešųjų ryšių spektaklis. Pradėkime nuo to, kad ataka prieš Iraną buvo aiškiai suderinta, nes jo pajėgos sugebėjo išvežti 400 kg iš anksto pagaminto ginklinio urano į šalį X. Vienintelė šalis, kuri galėjo priimti tokį krovinį, yra Kinija ir nesenas trijų didelių kinų krovininių lėktuvų skrydis į Iraną sukelia labai daug pamąstymų šia tema.

Kalbant apie kitus šios akcijos elementus, galima prisiminti suderintą Irano ataką prieš JAV karines bazes kaimyninėse arabų šalyse. Tai irgi buvo gražaus spektaklio dalimi.

Būtina aptarti ir trečiąjį komponentą - Izraelį - bei jo atakas prieš objektus, kuriuose, kaip buvo sakoma viešai, iraniečiai esą gamino atominę bombą.

Pastarojo išpuoliai aiškiai parodė, kad ir čia daugiausia dėmesio skiriama viešiesiems ryšiams, nes iki šiol niekas negali patvirtinti, kad buvo atakuoti būtent tie objektai, kuriuose gaminamas ir saugojimas atitinkamai prisodrintas uranas.

Kaip ir iki šiol niekas negali patvirtinti, kad per JAV ataką buvo sunaikinta Irano turima ginkluotė. Ir niekas negali pasakyti, kad JAV smūgiai sunaikino Irano turimas 400-600 kg prisodrinto urano atsargas.

Visos tokios šnekos skirtos publikai, o jų tikslas pademonstruoti, kaip esą efektyviai moka veikti JAV prezidentas Donaldas Trampas. To gali pakakti, norint skirti jam Nobelio taikos premiją, bet ar to pakaks sprendžiant Artimųjų Rytų problemas?

- Abi pusės kalba apie pergalę, bet Izraelis siekė pakeisti Irano valdžią ir sunaikinti jo branduolinę programą. Iranas žadėjo sunaikinti Izraelį. Kadangi šių planų realizuoti nepavyko, konfliktas gali atsinaujinti?

- Tai - tik laiko klausimas. JAV neišsprendė problemos, bet „atidėjo" ją iki artimiausių prezidento rinkimų, todėl turime 3,5 metų, per kuriuos JAV ir Iranas pademonstruos savo naujas galimybes. Taigi, joks sveiko proto žmogus neturėtų priimti to vaizdelio, kuris mums pateikiamas, kaip realybės.

Karas būtinai atsinaujins per artimiausius dvejus-trejus metus ir Izraelis turės daug sudėtingesnius santykius Artimuosiuose Rytuose, negu buvo iki šiol.

O dabartinė karinė situacija naudinga visiems. Ji leidžia manipuliuoti naftos kainomis, vykdyti įvairaus plauko derybas, kurios neturi nieko bendro su ekonomika. Tai yra grynai politiniai sprendimai, todėl ieškoti kažkokios logikos nesiūlyčiau.

- Kokią įtaką karas Artimuosiuose Rytuose turės kariniam konfliktui Ukrainoje?

- Pirmiausia - naftos kainos. Jeigu jos kris, o jos be jokios abejonės kris, kai tik bus galutinai susitarta dėl Irano-Izraelio krizės sureguliavimo, Rusijos pozicija ir naftos nešamas pelnas sumažės.

Tai yra geroji žinia ukrainiečiams. Jeigu, priešingai, dėl kokių nors priežasčių Artimuosiuose Rytuose jau artimiausiu metu vėl taps neramu, Rusijos pelnai iš iškastinio kuro augs, kas leis jai skirti daugiau pinigų karo reikmėms.

Taip pat, kadangi buvo smogta karinei Irano pramonei, jis, bent jau artimiausiu metu, nebegalės talkinti Rusijai. Kita vertus, prisiminus, kad Maskva Teheranui šiame konflikte nelabai padėjo, tikėtina, jog pastarojo požiūris į Kremlių irgi keisis. Per dieną ar dvi šių pokyčių nepajusime, tačiau ilgesnėje perspektyvoje jie taps akivaizdūs.

Kitas momentas - JAV nebereikės rūpintis pagalba Izraeliui, todėl, jeigu D.Trampas neapsigalvos, Vašingtonas vėl galės aktyviau talkinti Kijevui. Skirtumas bus tik toks, kad pastarajam ginklus gali tekti pirkti. Bet aktyviau Ukrainą pasirengusi remti Europa, kuri netiekė ginklų Izraeliui, tad Kijevas mūšio lauke tikrai neliks vienas.

Irano-Izraelio konflikto chronologija

Konflikto priežastimi įvardinama Irano branduolinė grėsmė - jis šiuo metu neturi branduolinių ginklų, tačiau, pasak JAV ir Izraelio, šalis labai prie to priartėjo.

Anksčiau Irano branduolinė programa buvo kontroliuojama pagal su pasaulio šalimis sudarytą Irano susitarimą, o TATENA tikrino branduolinius objektus. 2018 m. D.Trampas vienašališkai pasitraukė iš susitarimo, o Iranas toliau plėtojo savo taikaus atomo programą.

Grįžęs į prezidento postą, D.Trampas pabandė atgaivinti susitarimą savo sąlygomis, tačiau Iranas atsisakė. Balandį Baltųjų rūmų lyderis pagrasino subombarduoti Iraną. Kadangi iki vasaros susitarti taip ir nepavyko, birželio 13 d. Izraelis smogė Iranui.

Birželio 13 d. ryte Izraelis pradėjo oro antskrydį. Per kelias valandas daugiau negu 200 naikintuvų ant daugiau negu 100 Irano taikinių, įskaitant branduolinius ir raketų paleidimo objektus bei urano sodrinimo gamyklą Natanze, numetė apie 300 bombų. Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pareiškė, kad operacija „Kylantis liūtas" yra būtina, nes Iranas kelia egzistencinę grėsmę Izraeliui. Šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Reaguodamas į tai, Iranas į Izraelį paleido raketas ir dronus, dauguma buvo numušti.

Izraelis užpuolė Fordo ir Isfahano branduolinius objektus bei Hamadano ir Tabrizo oro bazes. Irano oro gynybos sistemas sabotavo Izraelio specialiosios tarnybos.

Per Izraelio smūgius Iranui žuvo nemažai aukšto rango karininkų ir branduolinės srities mokslininkų. Iranas, reaguodamas į ataką, pažadėjo žiaurią bausmę ir paskelbė operaciją „Teisėtas atsakas 3".

Birželio 14 d. ryte Izraelis vėl puolė Iraną, Teherano ir Isfahano miestus. Per išpuolį žuvo du IRG generolai. Teigiama, kad buvo smogta 20-iai iš 31-os šalies provincijos. Dar vienas smūgis naftos ir dujų saugykloms šiaurės vakarų Teherane atskriejo vakare.

Iranas Izraelio link pasiuntė dešimtis raketų, kurių daugelį perėmė JAV sistemos. Tel Avivą pasiekė tik kelios iš jų. Naktį Teheranas surengė antrą ataką prieš šiaurės Izraelį.

Birželio 15 d. šalys toliau keitėsi smūgiais. Iranui pavyko smogti į uostą Haifoje, Izraeliui - Irano užsienio reikalų ministerijos pastatui, karinei bazei Isfahane ir Mašhado oro uoste buvusiam lėktuvui.

Iranas ir Izraelis uždarė savo oro erdvę ir oro uostus.

Irano užsienio reikalų ministras Abasas Arakči patikino, jog Teheranas turi tvirtų įrodymų, kad JAV remia Izraelį.

Birželio 16 d. Izraelis toliau atakavo Iraną, buvo smogta valstybinio televizijos kanalo pastatui ir ligoninei Kermanšaho mieste. Atsakydamas į tai, Teheranas atakavo Tel Avivą ir Haifą.

Hormuzo sąsiauryje padaugėjo elektroninių trukdžių, trukdančių komercinių laivų, plaukiančių per šiuos vandenis, navigacijos sistemoms.

TATENA po Izraelio smūgių neatmetė radioaktyviosios taršos galimybės branduoliniame objekte Natanze..

B.Netanjahu neatmetė galimybės nužudyti aukščiausiąjį Irano lyderį ajatolą Ali Chamenėjų, teigdamas, kad tai užbaigs konfliktą.

Birželio 17 d. Izraelis atakavo Irano centrines ir vakarines provincijas bei pareiškė, kad jam pavyko sunaikinti daugiau kaip 10 raketų paleidimo aikštelių ir saugyklų.

Reaguodamas į tai, Iranas atakavo šiaurės Izraelį ir Tel Avivą.

D.Trampas pasidžiaugė, kad Irano dangus visiškai kontroliuojamas, o JAV viceprezidentas Džeimsas D.Vensas patikino, jog prezidentas imsis veiksmų, kad nutrauktų Irano urano sodrinimą.

Birželio 18 d. Izraelis visą dieną atakavo Teheraną, Isfahano provinciją ir kitus regionus, teigdamas, kad sunaikini 40 taikinių.

Iranas pirmą kartą panaudojo „Sadžil" balistines raketas, o šalies Ryšių ministerija laikinai atjungė internetą, kad neleistų priešui bauginti piliečių.

A.Chamenėjus kreipėsi į tautą, sakydamas, kad jei JAV įsikiš, jų lauks rimtos pasekmės.

B.Netanjahu padėkojo D.Trampui už paramą saugant Izraelio dangų, pavadindamas jį Izraelio valstybės draugu.

Iranas paprašė surengti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl tiesioginio JAV kišimosi įrodymų.

TATENA nerado nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad Iranas kūrė branduolinius ginklus.

Birželio 19 d. Izraelis smogė Natanzui, Irano raketa pasiekė ligoninę Ber Ševos mieste šiaurės Izraelyje. Keli sprogimai nugriaudėjo Tel Avive ir Jeruzalėje. Izraelis teigė sunaikinęs Vidaus saugumo direktorato būstinę Teherane.

A.Chamenėjus socialiniame tinkle rašė, kad JAV dalyvavimas konflikte reiškia sionistinio režimo silpnumą, o Izraelio gynybos ministras Izraelis Kacas pagrasino sunaikinti ajatolą.

B.Netanjahu patikslino, kad tikslas nėra režimo pakeitimas Irane, bet taip gali nutikti.

Birželio 20 d. naktį Izraelis smogė dešimtims karinių objektų visame Irane. Reaguodamas į tai, Iranas paleido raketas į Izraelio karines bazes.

Teherane, Isfahane, Širaze ir kituose miestuose vyko daugybė protestų prieš Izraelį.

Irano prezidentas Masudas Pezeškianas pabrėžė, kad konfliktą bus galima užbaigti tik kai Izraelis nutrauks antskrydžius.

JT Saugumo Taryba surengė posėdį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. JT generalinis sekretorius Antonijus Guterešas perspėjo, kad konfliktas gali tapti nekontroliuojamas, todėl būtina ieškoti taikaus sprendimo.

TATENA direktorius Rafaelis Grosis paragino susilaikyti nuo smūgių Irano branduoliniams objektams.

Birželio 21 d. Izraelis smogė pagrindiniam branduoliniam objektui Isfahane. TATENA patikslino, kad centrifugos gamybos cechas buvo sunaikintas, tačiau radioaktyviosios taršos nefiksuota. Buvo užpulti ir kiti šalies miestai ir objektai. Reaguodamas į tai, Iranas paleido dronus į Izraelį.

Per Izraelio ataką žuvo 5 aukšto rango IRG karininkai.

Birželio 22 d. D.Trumpas paskelbė, kad JAV kariuomenė sunaikino tris pagrindinius branduolinius objektus Irane.

Irano atominės energijos organizacija teigė, kad ataka prieš Fordovą, Natanzą ir Isfahaną pažeidė tarptautinę teisę.

Atsakydamas į amerikiečių smūgius, Iranas užpuolė Izraelį.

JT Saugumo Taryba surengė neeilinį posėdį po amerikiečių smūgių Iranui, dar kartą paragindama šalis laikytis paliaubų.

Birželio 23 d. Iranas smogė didžiausiai JAV bazei Artimuosiuose Rytuose - Al-Udeidui Katare. Bahreinas, Kuveitas ir Kataras uždarė savo oro erdvę.

Izraelis atako Evino kalėjimą Teherane bei kitus objektus.

D.Trampas tinkle „Truth Social" paskelbė, kad Izraelis ir Iranas susitarė dėl paliaubų, kurios įsigalios per 24 val., o po to karas oficialiai baigsis.

JAV valstybės sekretorius Markas Rubijus paragino Kiniją padėti atgrasyti Iraną nuo galimos Hormūzo sąsiaurio blokados.

Birželio 24 d. B.Netanjahu sutiko su paliaubomis, Iranas taip pat paskelbė, kad jos įsigalioja, bet netrukus abi pusės jas pažeidė. Teheranas pažymi, kad nepasitiki Izraeliu ir yra pasirengęs bet kada reaguoti į priešiškus veiksmus, o Izraelio karinė vadovybė sako, kad kampanija prieš Iraną dar nesibaigė.

Irano pusėje žuvo 610 žmonių, įskaitant 49 moteris ir 13 vaikų. Daugiau kaip 4740 žmonių buvo sužeisti.

Izraelyje žuvo 29 žmonės ir daugiau nei 3200 buvo sužeisti.