Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad bet kokios Vakarų pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, bus „teisėtas“ Maskvos kariuomenės taikinys, kitą dieną po to, kai Kijevo sąjungininkės pareiškė, kad įsipareigojo dislokuoti savo karius taikos susitarimo atveju.
Dvi dešimtys šalių, vadovaujamos Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, ketvirtadienį pažadėjo prisijungti prie „užtikrinimo“ pajėgų sausumoje, jūroje ir ore, prižiūrėsiančių bet kokio susitarimo įgyvendinimą.
„Jei ten pasirodys kokie nors kariai, ypač dabar, vykstant kovoms, mes vadovaujamės prielaida, kad jie bus teisėti taikiniai“, – sakė V. Putinas ekonomikos forume Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste.
Jis pridūrė, kad tokių pajėgų dislokavimas neprisideda prie ilgalaikės taikos, ir sakė, kad glaudesni Ukrainos kariniai ryšiai su Vakarais yra viena iš „pagrindinių konflikto priežasčių“.
Ukrainos sąjungininkės neatskleidė jokių konkrečių plano detalių, taip pat ir to, kiek karių jame dalyvautų ir kaip prisidėtų konkrečios šalys.
Kyjivas teigia, kad saugumo garantijos, kurias remia Vakarų kariai, yra labai svarbios bet kokiam taikos susitarimui, siekiant užtikrinti, kad Rusija ateityje neatnaujintų puolimo.
Nuo 2022 m. vasario, kai Maskva pradėjo puolimą, sugriovusį didelę dalį rytų ir pietų Ukrainos, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai jų buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas sakė, kad jei pavyktų sudaryti susitarimą, karių nebereikėtų.
„Jei bus priimti sprendimai, kurie lems taiką, ilgalaikę taiką, tuomet tiesiog nematau prasmės jų buvimui Ukrainos teritorijoje. Nes jei bus pasiekti susitarimai, tegul niekas neabejoja, kad Rusija juos visiškai įvykdys“, – sakė jis.
Bet Ukraina ir Vakarai gali išvardyti ilgą sąrašą atvejų, kai Rusija sulaužė susitarimus, įskaitant 2014-2022 metais, kai Maskvos remiami separatistai kovojo su Kijevo pajėgomis šalies rytuose.