Vladimiras Putinas prieš sankcijų įvedimo terminą surengė konstruktyvias derybas su Steve‘u Witkoffu

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris anksčiau gyrėsi, kad galėtų nutraukti karą per 24 valandas nuo atėjimo į valdžią, davė Rusijai laiko iki penktadienio pasistūmėti arčiau taikos, priešingu atveju grės naujos baudžiamosios priemonės. Tačiau per tris Stambule surengtus Rusijos ir Ukrainos derybų raundus nepavyko pasiekti pažangos paliaubų klausimu, o abiejų pusių reikalavimai labai skiriasi. 

Rusija savo ruožtu suintensyvino bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš savo provakarietišką kaimynę ir paspartino pažangą ant žemės.

„Įvyko gana naudingas ir konstruktyvus pokalbis“, – po tris valandas trukusio susitikimo žurnalistams sakė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. Jis nurodė, kad V. Putinas ir S. Witkoffas apsikeitė „signalais“ dėl savo pozicijų, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip susitikimo pradžioje V. Putinas spaudžia ranką S. Witkoffui. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš derybas paragino Vašingtoną didinti spaudimą Maskvai, kad ši sutiktų nutraukti ugnį.

Sankcijų grėsmė

Baltieji rūmai nėra išdėstę, kokių veiksmų imtųsi prieš Rusiją, tačiau D. Trumpas yra pagrasinęs įvesti „antrinius muitus“ Rusijos pagrindiniams prekybos partneriams, tokiems kaip Kinija ir Indija. Tuo būtų siekiama prislopinti Rusijos eksportą, tačiau kiltų didelių tarptautinių trikdžių rizika.

D. Trumpas antradienį nurodė, kad prieš įsakydamas įvesti ekonomines sankcijas palauks derybų Maskvoje rezultatų. „Pamatysime, kas bus“, – žurnalistams tvirtino jis.

Aiškiai nepaminėdamas D. Trumpo, Kremlius antradienį ėmėsi kritikuoti „grasinimus“ didinti muitus Rusijos prekybos partneriams kaip „neteisėtus“.

Per Rusijos karą prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario mėnesio žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo sunaikinta didelė šalies dalis, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Maskva pareikalavo, kad Ukraina atiduotų daugiau teritorijų ir atsisakytų Vakarų paramos, jei nori, kad kovos baigtųsi.

Kyjivas ragina nedelsiant nutraukti ugnį, o V. Zelenskis praėjusią savaitę paragino sąjungininkus siekti „režimo pokyčių“ Maskvoje.

„Labai svarbu stiprinti visus svertus Jungtinių Valstijų, Europos ir Didžiojo septyneto arsenale, kad paliaubos iš tikrųjų įsigaliotų nedelsiant“, – trečiadienį po S. Witkoffo nusileidimo Rusijos sostinėje socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad „Ukraina mato politinę valią, vertina mūsų partnerių, Amerikos ir visų tų, kurie padeda, pastangas“.

Branduolinė retorika

D. Trumpas pastarosiomis savaitėmis reiškė vis didesnį nusivylimą V. Putinu dėl nepaliaujamo Rusijos puolimo. 

Rusija liepos mėnesį į Ukrainą paleido rekordiškai daug tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Kyjivo oro pajėgų duomenų analizė. Jos kariai taip pat paspartino pažangą ant žemės ir ėmė brautis į Ukrainos teritorijas, kurių Rusija netvirtina aneksavusi.

Ukrainos avarinės tarnybos trečiadienį pranešė, kad Rusijai apšaudžius atostogų stovyklą pietinėje Zaporižios srityje žuvo mažiausiai du žmonės, o dar 12 buvo sužeista.

Kai žurnalistai pirmadienį paklausė D. Trumpo, kokia bus S. Witkoffo žinutė Maskvai, D. Trumpas atsakė: „Sudarykite susitarimą, kad žmonės nebebūtų žudomi.“ Tuo tarpu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį tvirtino, kad Rusija mano, jog derybos su S. Witkoffu bus „svarbios“, ir kad ji vertina JAV pastangas užbaigti karą.

Vizitas buvo surengtas tarp Vašingtono ir Maskvos tvyrant didelei įtampai. 

D. Trumpas po internete užvirusio ginčo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pareiškė, kad įsakė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus, kurie dabar yra „regione“. Nėra žinoma, ar D. Trumpas omenyje turėjo branduolinę energiją naudojančius, ar branduolinį ginklą turinčius povandeninius laivus. Jis taip pat nedetalizavo tikslių dislokavimo vietų, kurias JAV kariuomenė laiko paslaptyje.

Pirmą kartą komentuodama laivų dislokavimą, Rusija pirmadienį paragino laikytis „atsargumo“. Maskva tada pareiškė, kad nutraukia pačios įvestą branduolines galvutes nešti galinčių vidutinio nuotolio raketų moratoriumą, ir užsiminė, jog gali dislokuoti tokius ginklus reaguodama į, pasak jos, panašius JAV sprendimus dislokuoti išteklius netoli Rusijos.