Vokietija pirmąsias ilgojo nuotolio ginklų sistemas Ukrainai perduos liepos pabaigoje, nurodė generolas majoras Kristianas Froidingas (Christian Freuding), Vokietijos gynybos ministerijoje vadovaujantis specialiajam Ukrainos štabui. Apie tai pranešė ZDF.
K.Froidingas, kuris taip pat yra atsakingas už karinės paramos Ukrainai koordinavimą, mano, kad šis žingsnis žymiai sustiprins Ukrainos oro gynybą.
Pastarosiomis dienomis lankęsis Kijeve vokiečių generolas patikino, kad ginklų tiekimas ne tik bus tęsiamas, bet ir pasieks aukštą triženklį skaičių.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia raketų sistemų, galinčių smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje: sandėliams, vadavietėms, aerodromams ir orlaiviams.
Be to, pasak jo, kelias savaites visais lygiais vyksta derybos dėl galimo vienos ar dviejų „Patriot" sistemų, kurias Vokietija pirks iš JAV, perdavimo Ukrainai.
Vokietija ir Ukraina gegužę susitarė dėl naujos raketų gamybos schemos. Generolas nurodė, kad Berlynas, vykdydamas įsipareigojimą investuoti į Ukrainos ginklų pramonę, finansuos ilgojo nuotolio ginklų sistemų gamybą šalyje.
Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas (Friedrich Merz) po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne informavo, kad jie aptarė karinę paramą Kijevui ir ji bus išplėsta.
F.Mercas, dar prieš savo išrinkimą žadėjo, kad Ukraina gaus Vokietijos ilgojo nuotolio raketas „Taurus". Pasak jo, diplomatiniai konflikto sprendimo būdai jau yra išnaudoti.
O štai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas (Boris Pistorius) interviu „Financial Times" pripažino, kad šalies pramonė negali susidoroti su ginklų gamybos departamento reikalavimais, todėl raketų „Taurus" Ukraina negaus.
Taip pat jis apgailestavo, kad jo departamentas ir toliau susiduria su atskirų projektų vėlavimais, nes kai atrodo, kad viskas jau suderinta, paaiškėja, jog gamyba vėluoja. B.Pistoriusas patikslino, kad tai taikoma šaudmenims, dronams, tankams ir t.t.
Be to, pasak jo, Vokietijoje iš turėtų 12-os liko tik šešios „Patriot" sistemos, iš kurių viena nuolat būna užimta dėl techninio aptarnavimo ar mokymų, todėl jų atiduoti ji nebegali.
Vokietijos prezidentas Frankas-Valteris Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier) interviu televizijos kanalui ZDF pareiškė, kad galvojant apie gynybinių pajėgumų stiprinimą, šalyje turi būti sugrąžintas privalomas šaukimas į kariuomenę.
Vokiečių rezervistų sąjungos pirmininkas Patrikas Zenzburgas (Patrick Sensburg) pasiūlė tuo neapsiriboti ir pradėti į kariuomenę šaukti moteris.
Vokietijos gynybos pramonės bendrovė „Rheinmetall" ketina iki 2030 m. padidinti savo metinę apyvartą iki 40-50 mlrd. eurų. Tai lyginant su ikikriziniais 2021 m. būtų dešimteriopai daugiau, interviu „Bild" sakė bendrovės generalinis direktorius Arminas Papergeris (Armin Papperger). Bendrovės „augimo varikliu" jis įvardino Ukrainos konfliktą ir patikslino, kad vien iš Vokietijos laukia užsakymų už 70 mlrd. eurų.
Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas susiejo F.Merco pareiškimus dėl ilgojo nuotolio raketų su tolesniu karo kurstymu ir bandymais priversti ukrainiečius tęsti kovą.
Maskva nepritaria Vakarų ginklų tiekimui į Ukrainą, teigdama, kad tai tik pratęsia karinį konfliktą.