1 nuotr.Vokietija pažadėjo Ukrainai milijardinę pagalbą, tačiau galiausiai savo biudžete pasigedo beveik 1 mlrd. eurų. Kur dingo lėšos, bandė išsiaiškinti „Bild".
Kur milijardas?
Birželio 12 d. lankydamasis Kijeve, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas (Boris Pistorius) pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ženklią paramą - papildomus 1,9 mlrd. eurų. Šios lėšos, be kita ko, turėjo būti panaudotos tolimojo nuotolio raketoms įsigyti.
Birželio 18 d. Vokietijos gynybos ministerija dar kartą patikino, kad 2025 metais Ukraina gaus 7,3 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą, kurią jau patvirtino parlamentas, bei minėtus 1,9 mlrd. eurų. Taigi, bendra Vokietijos pagalba Ukrainai 2025 m. turėjo siekti 9,2 mlrd. eurų.
Bet tada, pasak „Bild", kilo skandalas. Birželio 23 d. Vokietijos finansų ministerija vyriausybei pateikė 2025 m. biudžeto projektą, kurį birželio 24 d. patvirtino ministrų kabinetas. Jame teigiama, kad šiemet Ukraina gaus pagalbos „tik" už 8,3 mlrd. eurų - 1 mlrd. mažiau, nei birželio viduryje Kijeve žadėjo B.Pistoriusas.
Atsakydama į „Bild" užklausą, Gynybos ministerija nurodė, kad Vokietijos vyriausybė šiemet parems Ukrainą, kaip buvo žadėta, maždaug 9 mlrd. eurų, o tai, kad ministrų kabineto pasiūlyme karinė parama Kijevui nurodoma ne 9 mlrd., o 8,3 mlrd. eurų, iš esmės nieko nekeičia.
Ir tada situacija tapo dar „beprotiškesnė", rašo „Bild". Pasak Gynybos ministerijos atstovo, 1,9 mlrd. eurų, tikėtina, jau įtraukti į anksčiau sutartus 8,3 mlrd. eurų. Tai aiškiai prieštarauja ankstesniam ministerijos skaičiavimui: 7,3 mlrd. eurų plius papildomi 1,9 mlrd. turėtų sudaryti 9,2 mlrd. eurų.
Pasak vyriausybės pareigūnų, Gynybos ministerija per derybas dėl biudžeto paskelbė, kad Kijevui bus skirta tik 8,3 mlrd., o ne 9,2 mlrd. eurų pagalba. Pati institucija nurodė, kad bendras pajamų ir mokėjimų finansavimas iš EPF (Europos taikos priemonė) galiausiai užtikrins Ukrainai apie 9 mlrd. eurų siekiančią paramą.
Paprasčiau tariant, B.Pistoriuso biuras tikisi rasti dar 900 mln. eurų už federalinio biudžeto ribų. Jeigu tai nepavyktų, karinės pagalbos Ukrainai „deficitas" turės būti padengtas Vokietijos mokesčių mokėtojų sąskaita arba Kijevas gaus mažiau, nei B.Pistoriusas pažadėjo V.Zelenskiui.
Konkurencija Arktyje
Vokietijos gynybos ministras B.Pistoriusas patikino, kad Berlynas, reaguodamas į didėjantį Rusijos buvimą regione, siųs karo laivus į Arktį. Jo žodžius cituoja laikraštis „The Telegraph".
„Jūrinės grėsmės intensyvėja. Rusija militarizuoja Arktį. Matome, kad rajone auga rusų povandeninių laivų aktyvumas", - tikino B.Pistoriusas.
Vokietijos laivai į Arktį bus išsiųsti dar šiais metais. Pakeliui į regioną Vokietijos laivynas surengs bendras su sąjungininkais pratybas. Tokiu būdu Vokietija ketina patvirtinti savo įsipareigojimą regionui.
Kiek anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakydamas kalbą tarptautiniame Arkties forume Murmanske, neslėpė, kad Rusija sieks stiprinti savo lyderystę Arktyje.
Jis pažymėjo, jog šiaurinis vystymosi vektorius yra istorinis suverenus šalies pasirinkimas. Valstybės vadovas teigė, kad Rusijos užduotys Arktyje, skaičiuojant dešimtmečiais ir šimtmečiais, turėtų atspindėti istorinį mastą, užtikrinti visapusišką regiono plėtrą ir padėti pamatus būsimoms rusų kartoms.
Taip pat Vokietija sugriežtino laivų, plaukiančių į rytus per Baltijos jūrą, kontrolę, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.
Nurodoma, kad nuo liepos 1 d. visi tanklaiviai privalo informuoti atitinkamas institucijas apie tai, jog turi draudimą naftos išsiliejimo atveju. Priemonės, kurių ėmėsi Berlynas, yra skirtos kovoti su vadinamuoju šešėliniu laivynu, kuris gali būti susijęs su Rusija.
„Mūsų tikslas labai aiškus: didinsime spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui ir saugosime Baltijos jūrą", - patikino Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadefulis (Johann Wadephul).
