Vokietija: stebina lenkų nusiteikimas prieš ES

Dienraščio „Die Zeit“ žurnalistė Alice Bota atkreipė dėmesį į tai, kad praėjusį sekmadienį apie 50 proc. lenkų rinkėjų balsavo už dešiniųjų kandidatus.

Tarp šių konservatyvių kandidatų yra nacionalistinių pažiūrų ir socialiai konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas Karolis Nawrockis, surinkęs 29,54 proc. balsų, ir kraštutinių dešiniųjų politikai Slawomiras Mentzenas ir Grzegorzas Braunas, gavę atitinkamai 14,81 proc. ir 6,34 proc. balsų.

A. Bota G. Brauną pavadino „antisemitu“ ir politiku, kuris „nekenčia ES“, o S. Mentzeną – „ultraliberaliu verslininku“.

Ji teigė, kad abu vyrai pasisako už konservatyvias vertybes, tokias kaip visiškas abortų draudimas, net ir išprievartavimo atveju, kurį S. Mentzenas praeityje yra pavadinęs „nemalonumu“, rašė ji.

„Daugiau nei 20 proc. lenkų balsuoja už griežtus dešiniuosius. Be to, beveik 30 proc. rinkėjų pasirinko konservatyvų PiS kandidatą, kuris gali pasirodyti gerokai radikalesnis nei jo pirmtakas prezidento poste [Andrzejus Duda]“, – rašė A. Bota.

Lenkija, iš esmės proeuropietiška šalis, balsuoja už tokius vyrus kaip G. Braunas, kuris neseniai šluostėsi batus ES vėliava, arba K. Nawrockis, kurio stiprios Lenkijos vizija paremta silpnesne Europos Sąjunga, teigė žurnalistė.

Pasak jos, situacija Lenkijoje nėra pavienis atvejis, o veikiau didesnės tendencijos tęsinys visoje Europoje, kur šiuo metu „didėjantis, radikalus nepasitenkinimas tuo, kas paniekinamai vadinama „isteblišmentu“, yra labai įprastas“.

A. Botos nuomone, R. Trzaskowskis taip pat priskirtinas konservatyvių politikų kategorijai, nes net jo prezidentinė kampanija buvo kupina kreipimųsi į dešiniuosius rinkėjus, nors antrajame rinkimų ture jis susidurs su opozicija, kuriai atstovauja K. Nawrockis, kaip kandidatas, remiamas didžiausios koalicinės vyriausybės partijos – centristinės Pilietinės koalicijos (KO), vadovaujamos ministro pirmininko Donaldo Tusko.

Dienraštyje toliau teigiama, kad birželio 1 dieną vyksiantis antrasis turas gali būti „chaotiškas“, nes gali paaiškėti, kad vien tik rinkėjų gąsdinimas „kita puse“ nebūtinai užtikrina pergalę, kaip kad buvo 2023 m. parlamento rinkimuose, kai dabartinė vyriausybė galėjo būti suformuota trijų partnerių koalicijos – KO, centro dešiniųjų „Trečiojo kelio“ ir „Naujosios kairės“, t. y. partijų, kurias suvienijo pažadas nuversti ankstesnį PiS ministrų kabinetą – jėgomis.

Tokiai nuomonei pritarė ir dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ žurnalistė Viktoria Grossmann, rašiusi, kad „antrojo turo rezultatai yra nenuspėjami“, nes „daug rinkėjų yra pikti, todėl jie balsavo už dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijas“.

V. Grossmann nuomone, daugelis lenkų yra nepatenkinti, kad po 20 PiS arba KO valdymo metų jie vis dar turi rinktis tik tarp šių dviejų partijų, tiksliau – tarp jų lyderių Jaroslawo Kaczynskio ir Donaldo Tusko.

Pasak jos, nepritariantys šių dviejų pagrindinių politinių jėgų dominavimui gali paprasčiausiai nebalsuoti antrajame ture, kuriame jie bus priversti rinktis tarp R. Trzaskowskio ir K. Nawrockio, tačiau „Trzaskowskiui ir visam Tusko kabinetui, kuris yra gerbiamas ES ir gerai joje funkcionuoja, mažesnis nei pirmajame ture rinkėjų aktyvumas gali pasirodyti naudingas“.

Kita vertus, Gabriele Lesser iš dienraščio „Tageszeitung“ išreiškė nuomonę, kad R. Trzaskowskio galimybės laimėti antrajame ture yra beveik visiškai nerealios, nurodydama jo „dramatiškai prastus“ rezultatus pirmajame ture.