Žiniasklaida: JAV taip pat planuoja mažinti karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje

Šis ėjimas jau sukėlė nepasitenkinimą Kongrese tiek tarp respublikonų, tiek tarp demokratų, penktadienį rašė Ukrainos naujienų portalas „Kyiv Post“.

Pasak portalo šaltinių, susitikimuose už uždarų durų JAV prezidento administracijos atstovai sąjungininkėms užsiminė, kad Rumunijos pajėgų mažinimas yra tik pirmasis etapas, o tolesnis pajėgų mažinimas Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje turėtų prasidėti jau gruodžio viduryje. 

„Kyiv Post“ teigimu, toks grafikas kelia nuostabą NATO diplomatams, kurie skubiai bando įvertinti, ką tokie JAV ėjimai reiškia atgrasymo politikai prie labiausiai pažeidžiamos aljanso sienos.

Du Vakarų šalių pareigūnai, susipažinę su JAV diskusijomis su partnerėmis Europoje, sakė, kad Pentagonas svarsto apie nedidelį pajėgų sumažinimą iš dalies dėl to, kad Europos sausumos pajėgos dabar laikomos geriau pasirengusiomis nei ankstesniais metais, todėl ribotas JAV pajėgų perskirstymas esąs tinkamas sprendimas.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai „Kyiv Post“ sakė, kad sąjungininkės buvo informuotos apie „tikėtinas“ tolesnes karių dislokavimo korekcijas kitais metais, kai baigsis dabartinis rotacinis dislokavimo laikotarpis.

Planuojamą pajėgų mažinimą Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje JAV apibūdina kaip „nežymų“.

Norėdami nuraminti susirūpinusius sąjungininkus, JAV prezidento administracijos atstovai pabrėžė, kad JAV karių skaičius Lenkijoje ir Baltijos valstybėse – aljanso labiausiai įtvirtintose rytinėse pozicijose – liks nepakitęs.

Jie minėjo šių šalių nepajudinamą gynybos išlaidų politiką ir glaudų bendradarbiavimą su JAV pajėgomis, pabrėždami, kad Vašingtono įsipareigojimas NATO išlieka tvirtas.

Kritika iš abiejų partijų

Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai abiejų partijų atstovai vis garsiau kritikuoja pirminį sprendimą dėl Rumunijos, o respublikonai ir demokratai įspėja, kad toks žingsnis gali padrąsinti Maskvą ir pakenkti aljanso vienybei.

Kaip anksčiau pranešė „Kyiv Post“, šį planą jau viešai pasmerkė Senato ir Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetų vadovai.

Ketvirtadienį JAV delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Mike'as Turneris išreiškė gilų susirūpinimą dėl pajėgų mažinimo svarbioje NATO fronto šalyje.

Jis pabrėžė „tvirto ir ryžtingo“ JAV buvimo Europoje būtinybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusija toliau laikosi agresyvios pozicijos.

Kongresmenas tiesiogiai susiejo kariuomenės klausimą su neseniai įvykusiomis Rusijos provokacijomis, nurodydamas tyčinius oro erdvės pažeidimus virš Rytų flango šalių kaip įrodymą, kad Maskva turi platesnių ambicijų.

„Rusijos agresyvūs veiksmai prieš Rytų flango šalis, tyčiniai oro erdvės pažeidimai, pabrėžia Rusijos ambicijas, kurios siekia toliau nei Ukraina“, – įspėjo jis.

Demokratų pusėje panašų vertinimą pateikė senatorė Jeanne Shaheen, kuri yra Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkė.

Senatorė gyrė Rumuniją kaip pavyzdinę sąjungininkę, pabrėždama gerą JAV karių priėmimą ir įsipareigojimą gynybai skirti 5 proc. BVP.

„Šis sprendimas siunčia visiškai klaidingą signalą Vladimirui Putinui, kuris tęsia savo žudikišką kampaniją Ukrainoje ir bando NATO ryžtą provokacijomis prieš kitas fronto linijos valstybes“, – sakė ji.

Ilgametis diplomatas Danielis Friedas, buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas ir vienas iš Šaltojo karo pabaigos JAV politikos Rytų Europoje architektų, portalui „Kyiv Post“ pažymėjo, kad paskelbti karinių pajėgų mažinimai yra riboti ir daugiausia simboliniai. 

„Skaičiai yra tokie maži, kad jie nepakeis karinės pusiausvyros. Bet signalas yra blogas“, – sakė jis. 

D. Friedas taip pat pabrėžė, kad ne visi pokyčiai buvo neigiami. 

„Bent jau administracija neatsiima pajėgų iš Lenkijos ar Baltijos valstybių“, – sakė jis. 

„Šios pajėgos yra NATO gynybos nuo Rusijos agresijos pagrindas“, – pridūrė diplomatas.

ELTA primena, kad šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje. Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.