Žmonės žiūri dailiojo čiuožimo varžybas norėdami pasigėrėti ne tik čiuožėjų meistriškumu, šokio grožiu ir įtampa jiems atliekant sudėtingus elementus, bet ir jų kostiumų, kuriuos galima laikyti tikrais meno kūriniais, elegantiškumu ir žavesiu.
Žinoma, tai pirmiausia pasakytina apie moterų kostiumus, padedančius kurti ryškius, įsimenančius įvaizdžius, atspindinčius šokio idėją. Kaip kuriami tie nuostabūs kostiumai, kokią slaptą prasmę šokių ant ledo meistrai jiems suteikia?
Kiekvienas dailiojo čiuožimo meistrų pasirodymas yra panašus į mažą spektaklį, kuriame didelės reikšmės turi ne tik nepriekaištingas programos atlikimas, bet ir sportininkų apranga.
Seniai praėjo laikai, kai neišvaizdūs, neatspindintys pasirodymo nuotaikos ir turinio kostiumai buvo laikomi visuotinai priimta ir nekintama norma. Šiandien kūrybos tendencijos dailiajame čiuožime iš esmės pasikeitė. Čiuožėjų kostiumų dizainas dabar priklauso nuo kompozicijos ir meninio įvaizdžio, kurį jie perteikia ant ledo.
Moterų dailiajame čiuožime pirmenybė teikiama prigludusioms prie kūno suknelėms ir maudymosi kostiumėlio pavidalo kostiumams su plevenančias sijonėliais iš šifono, tinklelio, kutų ir kitokių medžiagų. Vyrai renkasi griežtesnį stilių, kadangi vyriškame kostiume yra mažiau galimybių manevruoti.
Poriniame čiuožime partnerių kostiumai turi harmoningai derėti tarpusavyje. Nemažos reikšmės turi ir vykę spalvų deriniai, čiuožėjų įsivaizdavimu „laimingos" arba „nelaimingos" spalvos, ir nors tai yra prietaras, daugelis sportininkų daugiau ar mažiau šiuo atveju yra linkę juo tikėti.
Patvirtinus programą čiuožėjai drauge su treneriu ieško kostiumų dizainerio, kuris jiems padėtų sukurti reikalingą įvaizdį. Jeigu paieškos būna sėkmingos, jų kūrybinė sąjunga neretai tęsiasi ne vienerius metus.
Tarp garsių kostiumų dizainerių yra nemažai buvusių čiuožėjų, kuriems ši „virtuvė" yra pažįstama iš vidaus. Prieš imdamiesi kurti kostiumus jie kalbasi su čiuožėjais ir treneriu, stengiasi perprasti jų kūrybinį sumanymą, žiūri jų šokį ant ledo, klausosi muzikos, kad įvertintų stilių, tapsiantį būsimų kostiumų pagrindu.
Privalomi reikalavimai čiuožėjų kostiumams
Šiuolaikiniame dailiajame čiuožime, kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje, varžybų aprangai keliami tam tikri, gana griežti reikalavimai. Svarbiausias reikalavimas visada yra sportininko komfortas: jo apranga turi būti patogi, lengva, nevaržyti judesių.
Ir nors glaudžiai prigludę, dažnai papuošti blizgučiais ir dekoratyviniais elementais kostiumai gali atrodyti nepatogūs, iš tiesų taip nėra. Geras kostiumas čiuožėjui padeda ne tik sukurti programoje numatytąjį įvaizdį, bet ir ant ledo jaustis laisvai ir pasitikinčiai.
Todėl kostiumai visada siuvami iš itin elastingų audinių, kurie gerai tempiasi, bet kartu puikiai išlaiko formą, leisdami sportininkams lengvai slysti ledu ir atlikti sudėtingus elementus, kurių būna gausu programoje.
Visos drabužio detalės - akmenukai, blizgučiai, kutai - turi būti patikimai ir tvarkingai pritvirtinti, kadangi pametus bet kurią kostiumo detalę kyla pavojus susižeisti ir neišvengiamai bus sumažintas taškų skaičius už pasirodymą.
Pagal taisykles čiuožėjos kostiumas turi pridengti pusę kūno, perteklinis nuogumas yra neleistinas. Ne paslaptis, kad daugelis čiuožėjų naudoja kūno spalvos tinklelį, kad būtų laikomasi taisyklių, bet kartu atidengiamos tam tikros kūno dalys ir išryškinama figūra. Tačiau kai kurios kūno vietos būtinai turi būti pridengtos nepermatomu audiniu.
Čiuožėjos kostiumas negali būti dviejų dalių, viršutinė ir apatinė dalys privalo būti sutvirtintos arba audinio juostelėmis, arba kūno spalvos tinkleliu.
Pastaruoju metu daugelis čiuožėjų naudoja vadinamąsias apmautes - kūno spalvos pėdkelnes, kurios maunamos virš pačiūžų; nepridengti lieka tik pačiūžos geležtė ir kulnas. Tai daroma tam, kad vizualiai pailgėtų kojos. Bet dauguma sportininkų pirmenybę teikia klasikinei išvaizdai - kai matoma visa pačiūža.
Minkštų žaisliukų mada
Kiekvienas sportininkas, dalyvaujantis svarbiose varžybose, siūdinasi kostiumą puoselėdamas mintį, kad jį vilkėdamas patirs vieną svarbiausių ir įsimintiniausių gyvenimo įvykių. Dažnai taip ir nutinka, juk pasirodymų nuotraukos ir įrašai lieka su juo visam laikui, o nuo varžybų rezultatų neretai priklauso jo ateitis. Todėl daugelis sportininkų teikia didelę reikšmę simboliams ir tampa labai prietaringi visame kame, kas yra susiję su jų pasirodymais.
Be simbolinių įvaizdžių kūrimo daugelis į varžybas vežasi mylimus minkštus žaisliukus - pliušinius meškiukus, šuniukus, zuikučius, kurie atlieka dėtuvės funkciją. Tai yra, toks žaisliukas turi specialų skyrių, kuriame sportininkai laiko servetėles ir kitus smulkius higienos reikmenis.
Tokios mados pradininkas - du kartus olimpinis čempionas japonas Judzuru Hanju (Yuzuru Hanyu), pirmą kartą varžybose pasirodęs su pliušiniu meškiuku rankose. Nuo tada dailiojo čiuožimo pasaulyje toks aksesuaras tapo būtinu visų varžybų atributu.
Be pagrindinės paskirties jis yra laikomas talismanu, nešančiu sėkmę ir apsaugančiu nuo nemalonumų. Be to, kai kurie sportininkai į savo kostiumus įsiuva sėkmės talismanų.
Tai gali būti akmenukai, atitinkantys gimimo datą, „laimingos" monetos arba dar kokie nors smulkūs daikčiukai, susiję su gyvenimo sėkmės akimirkomis.
Kaip čiuožime kuriami įsimintini vaidmenys
Dailiajame čiuožime kuriami ryškūs ir įsimenantys vaidmenys, kurie sportininkų pasirodymus daro nepakartojamus, nors daugelis jų neretai kartojasi. Pavyzdžiui, „Kleopatrą" ant ledo kūrė jau daugybė čiuožėjų, bet kiekvienas pasirodymas - atskiras kūrybinis projektas, niekaip nesusijęs su ankstesniu.
Štai 2009-2010 m. sezone japonė Miki Ando publikai pasirodė kaip „Kleopatra" ir Vankuverio olimpinėse žaidynėse užėmė penktąją vietą.
2016-2017 m. sezone pasaulio čempionė Jelizaveta Tuktamyševa, savo pasirodymuose dažnai naudodavusi rytietiškus motyvus, laisvajai programai taip pat pasirinko Kleopatros įvaizdį, bet tai jai nepadėjo sulaukti sėkmės. 2019-2020 m. sezone Egipto karalienę nusprendė įkūnyti Alina Zagitova, ir ant ledo pasirodė vilkėdama prašmatnią, akmenukais nusagstytą juodą suknelę su aukso spalvos viršutine dalimi, papuošta žydra stilizuotos kregždutės - sielos simbolio Egipte - formos aplikacija.
Šis simbolinis kostiumas perteikia gilią mintį apie kūno laikinumą ir sielos amžinumą - A.Zagitovos gerbėjai buvo sužavėti.
O 2021 m. Kleopatros vaidmenį, įkvėptą filmo apie Asteriksą ir Obeliksą, savo pasirodymuose kūrė korėjietė Ju Jon (You Young), virtuoziškai atliekanti trigubą akselį. Ji ant ledo iščiuožė vilkėdama plevenančią juodą su pilkais atspalviais suknelę, gausiai išpuoštą auksu, kaip ir dera karūnuotam asmeniui.
Bet daugelis čiuožėjų kartotis nenori ir ieško „šviežių" vaidmenų. Pavyzdžiui, 2020 m. japonė Kaori Sakamoto pradžiugino savo gerbėjus šokiu skambant filmo „Matrica" garso takeliui ir originaliu kostiumu to filmo motyvais.
Juoda oda, primenanti Neo ir Triniti aprangą, ir žalios spalvos kristalai ant Kaori suknelės padarė didelį įspūdį dailiojo čiuožimo mėgėjams.
Tais pačiais metais jaunoji Kamila Valijeva pasirodė ant ledo kaip „Mergaitė ant rutulio", tarsi nužengusi nuo to paties pavadinimo Pablo Pikaso paveikslo.
Tačiau jau po poros metų, pasirodydama Pekino olimpinėse žaidynėse, talentinga čiuožėja tapo grandiozinio dopingo skandalo dalyve.
Jai buvo uždrausta 4 metus dalyvauti varžybose, ir net simpatiškas baltas meškiukas, kurį K.Valijeva kaip talismaną visur nešiojosi su savimi, neapsaugojo jos nuo griežto Sporto arbitražo teismo nuosprendžio.