Mokslininkai periodiškai diskutuoja apie kairiarankių ir dešiniarankių skirtumus. Naujausi tyrimai parodė, kad kolegijų absolventai, kurie naudojasi kaire ranka, po baigimo uždirba daugiau, palyginti su savo dešiniarankiais bendramoksliais.
Austrijos nacionalinio universiteto mokslininkai teigia, kad žmonės, turintys labiau išsivysčiusią kairę ranką, gali apdoroti didesnius informacijos kiekius greičiau nei dešiniarankiai.
Atlikę kompiuterinių žaidimų mėgėjų analizę, mokslininkai nustatė, kad kairiarankiai demonstruoja geresnius rezultatus dėl greitesnės situacijos analizės ir tinkamos reakcijos.
Pasak mokslininkų, šios savybės gali būti paklausios profesijose, kuriose reikia greitai reaguoti ir priimti sprendimus, pavyzdžiui, vairuotojų, pilotų ir kitų panašaus profilio specialistų.
Kairiarankystės įtaką ekonominei sėkmei patvirtina ir kiti tyrimai.
Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras nustatė, kad kolegijų absolventai, turintys aiškų kairiarankiškumą, uždirba 13-21 proc. daugiau, ir šis skirtumas labiau pastebimas tarp vyrų, nes moterų pajamų lygiui kairiarankiškumas ir dešiniarankiškumas reikšmingos įtakos neturi.
Tyrėjai pažymi, kad kairiarankiai dažniau pasiekia aukštą profesinį lygį (53 proc., palyginti su 38 proc. tarp dešiniarankių).
Tarp menininkų, muzikantų ir kai kurių sporto šakų sportininkų yra neproporcingai daug kairiarankių. 2004 m. Šv. Laurenco universitetas pateikė duomenis, remiantis kuriais kairiarankiai, lyginant su dešiniarankiais, pasižymi ir aukštesniu intelekto lygiu.
Istorijoje apstu daug pasiekusių kairiarankių: Aleksandras Didysis, Mikelandželas, Bendžaminas Franklinas, Ronaldas Reiganas, Džordžas V. Bušas, Bilas Klintonas, Fidelis Kastro, Markas Tvenas, Džimis Hendriksas, Paulas Makartnis, Kurtas Kobeinas, Čarlis Čaplinas, Merilin Monro, Kianu Revsas, Isakas Niutonas, Albertas Einšteinas ir Bilas Geitsas.
Tačiau požiūris į kairiarankius skirtingose epochose buvo dviprasmiškas.
Senovės Romoje jie buvo vadinami „sinister" („pikta lemiančiais"), senovės vokiečiai juos laikė „nevykėliais", o viduramžiais bažnyčia dažnai susiejo kairiarankystę su raganavimu, dėl ko pastarieji buvo persekiojami. Rusijoje kairiarankiams nebuvo suteikta teisė liudyti teisme, nes buvo manoma, kad velnias taip pat buvo kairiarankis.
Remiantis statistika, kairiarankių dalis pasaulyje svyruoja nuo 2 iki 8 proc. (priklausomai nuo šaltinio), dešiniarankių yra 90-91 proc., likusią dalį sudaro abiem rankomis vienodai besinaudojantys asmenys.
Yra žinoma, kad tarp vyrų yra daugiau kairiarankių nei tarp moterų. Be to, tyrimai rodo, kad kairiarankiai dažniau serga tam tikromis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, ir turi didesnį polinkį į alkoholizmą.
Priežastys, lemiančios žmonijos padalijimą į kairiarankius ir dešiniarankius, vis dar lieka paslaptis.