2 nuotr.Apie Turkiją užsieniečiai žino nemažai: pavyzdžiui, apie jos kurortus, papročius, įžymybes, istoriją. Tačiau ši šalis yra tokia įvairialypė, kad toli gražu ne visi įdomūs faktai yra plačiai žinomi. Siūlome susipažinti su mažiau žinoma, bet stebinančia informacija apie buvusią Osmanų imperiją.
Tulpių gimtinė
Paprastai manoma, kad tulpių gimtinė - Olandija, tačiau tai nėra tiesa. Taip, Olandijoje dabar auginama daugybė šių gėlių rūšių, Olandija jas eksportuoja į daugybę šalių ir yra vadinama „tulpių šalimi". Tačiau garsiosios olandiškos tulpės buvo įvežtos į šią šalį (ir apskritai į Europą) XVI a. iš Osmanų imperijos. Iki tol būtent Turkija buvo laikoma pasauliniu tulpių auginimo centru.
Beje, Turkijos pietuose, Anatolijoje, iki šiol auga daugybė laukinių šios gėlės rūšių.
Pirmoji pagal miškus
JT duomenimis, Turkija yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal miškų atsodinimą. Miškai sudaro trečdalį šalies teritorijos, ir per 20 metų jų plotas padidėjo beveik trimis mln. hektarų. Net didžiuliai 2021 metų miškų gaisrai nenuniokojo šalies gamtos: atitinkamos tarnybos ir savanoriai greitai atkūrė stichijos padarytus nuostolius. Turkija - vienintelė pasaulio šalis, kurios miškų resursų apsauga yra įtvirtinta valstybės Konstitucijoje.
Europos čia - 3 procentai
Nors Turkija yra vertinama kaip europietiška šalis ir jau ne pirmus metus prašosi priimama į Europos Sąjungą, 97 proc. jos teritorijos yra Azijos žemyne ir tik 3 proc. - Europoje (taip pat dalis Stambulo). Beje, Stambulas- vienintelis pasaulio miestas, kuris vienu metu yra ir Europoje, ir Azijoje, o šalių, kurios taip pat yra iškart šiuose dviejuose žemynuose, pasaulyje yra tik trys - Turkija, Kazachstanas ir Rusija.
Pavardės atsirado tik praėjusiame amžiuje
Dar prieš 100 metų Turkijos gyventojai neturėjo pavardžių. Jos buvo įvestos tik 1934 metais, praėjus 11 metų po Turkijos respublikos paskelbimo, modernizuojant įstatymus. Iki tol turkai buvo vadinami pagal sudėtingą arabišką sistemą. Dauguma tiurkiškos arba arabiškos kilmės turkiškų pavardžių ir kai kurie vardai nėra abstraktūs, jie turi konkrečią reikšmę. Pavyzdžiui, turkų gerbiamo šalies įkūrėjo Atatiurko pavardę taip pat galima išversti. Jis ją pasirinko ne atsitiktinai, nes ji verčiama kaip „turkų tėvas". Beje, Stambulo mero pavardė, Imamoglu, yra verčiama kaip „imamo sūnus", vadinasi, jo protėvis, gavęs ją praeito amžiaus pradžioje, buvo dvasininko vaikas. O pavardė Erdoganas nėra išverčiama, bet ją sudarantys žodžiai reiškia „kareivis" ir „vanagas" (sakalas). Taip pat pavardės neretai reiškia profesijas: pavyzdžiui, Bojadži verčiama kaip „dažymo meistras", o Ozanas - „poetas".
Turkiški sodai
Kadangi šalies geografinis kraštovaizdis yra nepaprastai įvairus, Turkijos teritorijoje auga 9 tūkst.gėlių rūšių, o trečdalis jų aptinkamos tik čia. Daugelis gėlių, auginamų viso pasaulio soduose, yra išvestos iš turkiškų rūšių, ir viena iš pagrindinių Turkijos eksporto šakų yra gėlių svogūnėliai. Kadangi daugelis tų svogūnėlių yra gana reti, Turkijos vyriausybė bendradarbiauja su tarptautinėmis gamtos apsaugos organizacijomis, kad būtų išsaugoti šalies botaniniai lobiai.
Tarp kitko, 25 proc. visų planetos rožių rūšių taip pat yra kilusios iš Turkijos. Šios gėlės yra šiaurinių, rytinių ir šiaurės rytų šalies regionų endemikai ir ten iki šiol yra plačiai auginamos. Šiuo metu Turkija yra viena pirmaujančių pasaulyje rožių sodinukų ir sėklų augintojų ir juos eksportuoja hibridinėms veislėms išvesti.
Didžiausi arbatos gerbėjai
Pagal statistiką turkai geria daugiausia arbatos pasaulyje. Vietos gyventojai taip mėgsta šį gėrimą, kad lenkia net Dž.Britaniją ir Kiniją. Vienas Turkijos gyventojas per metus išgeria vidutiniškai 2,5 kg juodosios arbatos, o anglas - tik 2,1 kg. Statistinis turkas per dieną paprastai išgeria 10 stiklinėlių juodosios arbatos.
Formaliai - ne musulmoniška šalis
Nors Turkijoje yra labai daug musulmonų (viešose vietose dažnai būna įrengti kambariai namazui atlikti, o organizacijų būstinėse ant lubų piešiamos juodos strėlytės, rodančios Mekos kryptį) ir dauguma piliečių išpažįsta būtent islamą, formaliai ši šalis yra pasaulietinė. Religija čia nėra valstybinė, ir tai įtvirtinta įstatymais, čia laikomasi tikėjimo laisvės principo.
Miško riešutų karalystė
Pagal statistiką Turkija pasaulinei rinkai tiekia daugiausia lazdyno riešutų. Apie 70 proc. visų pasaulyje eksportuojamų miško riešutų - būtent iš šios šalies. Garsiausių pasaulio gamintojų šokoladukuose su riešutais yra būtent Turkijoje surinktos miško gėrybės. Yra rasta žinių, kad Juodosios jūros pakrantėje lazdynų riešutai buvo auginami jau apie 1500 m.pr.m.e.
Antroji NATO
Turkijos armija pagal karinę galią yra antrojoje vietoje tarp visų NATO šalių armijų. Turkijos vyrams tarnyba armijoje yra privaloma. Tačiau Antrojo pasaulinio karto metais ši šalis laikėsi neutralumo ir beveik iki karo pabaigos nepalaikė nė vienos iš kariaujančių pusių, nors visaip buvo verčiama tai daryti.
Naudingųjų iškasenų lobynas
Turkija yra labai turtinga naudingųjų iškasenų - jų žemės gelmėse daugiau kaip 50 rūšių. Tai yra nafta, dujos, akmens anglis, geležis, švinas, gyvsidabris, volframas, vario rūda, cinkas, marmuras ir taip toliau. Beje, ketvirtadalis pasaulyje išgaunamo gyvsidabrio - būtent iš Turkijos. Ši šalis taip pat turtinga druskos ir fosfatų.
