Juokingi įvairių šalių gyventojų įpročiai

Ispanija

- Kitam nusičiaudėjus ispanai sako ne „Būk sveikas!", o „Chesus". Manoma, kad žmogui čiaudant jo siela atsiskiria nuo kūno. Norint nuvaryti piktąsias jėgas, šaukiamasi Jėzaus.

- Vartoja išsireiškimą „la ventana de nariz", kuris pažodžiui verčiamas kaip „langas nosyje". Toks žodžių junginys ispanams pakeičia žodį „šnervė".

- Turi dvigubas pavardes. Vaikai gauna ne tik tėvo, bet ir motinos pavardę. Pirmoji - tėvo pavardė, o po jos - motinos pirmoji pavardė. Pavyzdžiui, Roza Gonsales Peres - Antonijo Gonsaleso Fernandeso ir Karmen Peres Lopes dukra.

- Mergaites mėgsta pavadinti Marija Chosė, o berniukus - Chosė Marija.

- Ispanai pirštais spragsi ne norėdami atkreipti padavėjo dėmesį, o norėdami parodyti, kad nenori su jumis kalbėtis.

- Ispanijos gyventojai į bažnyčią neša laiminti savo mylimus augintinius - kates, šunis, papūgėles, vėžliukus ir net akvariumo žuvytes. Kilometrinės miauksinčios, lojančios ir čirškaujančios eilės prie bažnyčių išsirikiuoja sausio 17-ąją, šv. Antano Didžiojo, gyvūnų globėjo, dieną.

- Guldo kūdikius ant žemės, kad per juos peršoktų žmogus velnio kostiumu. Tikima, kad tai nuo vaikų nugena piktąją dvasią.

- Naudoja brendį dėmėms valyti.

- Svajoja apie „storulį" (El gordo). Taip vadinasi nacionalinė loterija. Pagrindinis prizas - keli milijonai eurų.
Valgo iš svetimų lėkščių: nesivaržydami ragauja draugų patiekalus ir dalijasi savu.

- Baruose riešutų kevalus ir krevečių kiautus meta ant grindų. Jie sušluojami tik prieš uždarant barą. Kuo daugiau šiukšlių, tuo populiaresnė užeiga, vadinasi į šį barą verta užsukti.

Islandija

- Skaičiuoja naujagimius. Reikjaviko kavinėje yra skaitiklis. Kai kur nors gimsta kūdikis, suskamba muzika ir skaitiklio rodomas skaičius pasikeičia. Visi ploja ir geria už naujojo vikingo sveikatą. 2017 m. kovą taures teko kelti dažniau - praėjus 9 mėnesiams po Islandijos futbolininkų pergalės prieš Angliją 2016 m. Europos čempionato aštuntfinalyje naujagimių skaičius išaugo.

- Šildo namus ir šaligatvius karštu vandeniu iš geoterminių šaltinių.

- Kepa duoną ant žemės, įkaitintos vulkanų skleidžiamo karščio. O kiaušinius verda geizeryje.

- Geria „juodąją mirtį" - alkoholinį gėrimą iš bulvių ir kmynų. Juo užgeriamas „hakarl" - patiekalas iš pūdytos ryklio mėsos.

- Dažniausiai neturi pavardžių, jas atstoja tėvavardis. Pavyzdžiui, dainininkė Bjork Gviudmiundsdoutir (Björk Guðmundsdóttir) - „Gviudmiundo dukra". Todėl šeimos narių „pavardės" yra skirtingos. Gausėjant gyventojų islandai vaikams pradėjo duoti dvigubus ir trigubus vardus. Vardyną praplečia gyvūnų ir augalų pavadinimai: Bjork - beržas, Ulfuras - vilkas, Hjorturas - elnias, Svana - gulbė.

- Pagal specialų žinyną tikrina, ar išrinktasis nėra artimas giminaitis. Islandijoje gyvena vos 330 tūkst. žmonių, todėl didelė tikimybė, kad vaikai turės genetinių problemų.

- Islandai mėgsta iš paprastų žodžių sudėlioti sudėtingas sąvokas. Pavyzdžiui, gluggaveður - tai „oras, kuris žiūrint pro langą atrodo geras, o iš tiesų - ne". Sąvoka sudaryta iš žodžių gluggi („langas") ir veður („oras").

- Tiek gerbia milžinus ir elfus, kad savo kiemuose pastariesiems stato ne tik namelius, bet ir bažnyčias.

Portugalija

- Portugalai turi po du vardus ir dvi pavardes. Tekėdamos moterys gauna ir trečiąją pavardę. Vaiko pavardė sudaroma iš paskutinių motinos ir tėvo pavardžių. Oficialiuose dokumentuose būtina išvardinti visą sąrašą, o kasdieniniame gyvenime dažniausiai naudojamas pirmas vardas ir paskutinė pavardė.

- Savaitės dienas portugalai įvardija kelintiniais skaitvardžiais: pirmadienis - 2-asis (segunda-feira), antradienis - 3-asis ((terça-feira) ir t.t Tik savaitgalio dienos turi atskirus pavadinimus: sabado - šeštadienis, domingo - sekmadienis.

- Per šv.Jono šventę Porte muša vieni kitus plaktukais. Trinkteldami žaisliniu plaktuku ir praeiviui prie nosies prikišdami česnako žiedą, linki laimės ir sveikatos.

- Degina juostas. Mokslo metų pabaigoje aukštųjų mokyklų absolventai eina į centrinę miesto aikštę ir degina juostas, kuriomis perrišdavo savo knygas. Juostos spalva reiškia priklausomybę vienam ar kitam fakultetui, o skaičius atitinka studijų metų skaičių.

- Pardavinėja stebuklingas lazdeles. Taip čia vadinami trintuvai (panardinamieji maišytuvai, blenderiai) - varinha mágica. Šis pavadinimas rašomas parduotuvės kainoraštyje.

- Parduotuvėse nurodo savo mokesčių mokėtojo numerį. Metų pabaigoje gauna mokesčių lengvatą. Čekiai dalyvauja ir automatinėje loterijoje. Kartą per savaitę mokesčių tarnyba skelbia laimėjusio čekio numerį. Kuo daugiau čekių, tuo didesnė tikimybė išlošti.

- Užsienio filmų nedubliuoja: ir kino teatruose, ir per televizorių užsienio filmai rodomi originalo kalba su portugališkais subtitrais. Dubliuojami tik animaciniai filmai.

- Valgo sriubą iš akmens. Legenda apie „Sopa de pedra" kilmę primena mūsų pasaką apie sriubą iš kirvio. Sriubos ingredientai - kiaulės ausys ir šonkauliai, pupelės ir daržovės (bulvės, svogūnai, morkos). Į vieną lėkštę dedamas lygus akmenukas - kam jis teks, to laukia sėkmė.

Olandija

- Per monarcho gimtadienį rengiasi oranžiniais drabužiais. Tai yra tradicinė valdančiosios Oraniečių-Nasau dinastijos, kurią XVI a. pradėjo Vilhelmas Oranietis, spalva. Dabartinis monarchas Vilhelmas Aleksandras gimtadienį švenčia balandžio 27-ąją.

- Olandai mūvi „batus rankoms" - taip pažodžiui verčiamas olandų kalbos žodis „pirštinės": Handschoenen (hand - ranka, schoenen - batas).

- Valgo „kareivius" ir negali gyventi be karo. Kareiviais vadinami skrudintos duonos gabalėliai, patiekiami su špinatais. Karštus patiekalus olandai valgo tik kartą per dieną. Mėgstamas užkandis - bulvių traškučiai, pagardinti „oorlog" (išvertus „karas"), t.y. kečupu ir majonezu.

- Leidžia vaikams naktį išdykauti lauke. Vieną vasaros sekmadienio naktį 7-15 metų vaikai vieni linksminasi naktį, stengdamiesi kuo labiau triukšmauti. Reti suaugusieji gatvėse - bandelių ir limonado pardavėjai, mokytojai ir policininkai (pasirodo kraštutiniu atveju).

- Plaukioja baseinuose apsirengę ir apsiavę. Taip yra mokoma gelbėti skęstančius. Šalyje gausu kanalų ir tvenkinių.

- Priešais žmogaus, kuriam sukako 50 metų, namus, pastatoma lėlė. Moterims - Sara, vyrams - Abraomas. Lėlės simbolizuoja ilgaamžiškumą. Per gimtadienį olandai sveikina ne tik sukaktuvininką, bet ir vieni kitus. Tai šventė ne tik iškilmės kaltininkui, bet ir jo artimiesiems bei draugams.

- Pervargimą laiko liga. Besiskundžiantiems nuovargiu išrašomi nedarbingumo lapeliai.

- Bedarbiams moka atostoginius.

Vengrija

- Vengrai mėgsta ilgus žodžius: „Megszentségteleníthetetlenségeskedéseitekért" reiškia „Dėl jūsų nuolatinių pastangų būti nesuteptam". Šį žodį sudaro 44 raidės, jis turi 11 priesagų ir vieną priešdėlį.

- Vengrų kalboje 14 balsių, tarp kurių - keturios „o" ir keturios „i", kurios skiriasi garso ilgumu. Pavyzdžiui, tőr su trumpu ő reiškia „laužo", o su ilgu - „kinžalas".

- Susipažįstant pirma pasako pavardę, paskui vardą.

- Grikius pardavinėja gyvūnų prekių parduotuvėse kaip lesalą paukščiams. Šių kruopų galima rasti ir vaistinėse.

- Skystą karštą jogurtą su vaisiais ir uogomis valgo kaip pirmąjį patiekalą, o ne kaip desertą.

- Nuo slogos gydosi uostydami tarkuotus krienus, o sutrikus virškinimui valgo stipriai pasūdytas bulves.

- Per Velykas merginas laisto kvapiu vandeniu - „kad nenuvystų".

- Su žiema atsisveikina centrinėje aikštėje sudegindami karstą.

- Taurėmis nesusidaužia - manoma, kad tai neša nelaimę.

- Budapešte nevažinėja troleibusais su numeriais nuo 1 iki 69, jų ten tiesiog nėra. Tai socialistinės praeities atgyvena. Troleibusai Budapešte atsirado po karo J.Stalino 70-mečio proga. Maršrutas gavo numerį 70. Paskui troleibusai buvo numeruojami toliau - 71, 72 ir t.t.

- Mokykloje moksleiviai kelia ranką, kad juos pakviestų atsakinėti, suglaudę du pirštus - smilių ir didįjį.