Kas vyksta prieš mirtį: 6 reiškiniai, kurių neįmanoma paaiškinti

Kai kurių žmogaus organizmo galimybių iki šiol neįmanoma paaiškinti. Ypač tai pastebima prieš mirtį. Patys mirštantieji, to, deja, nesuvokia, užtat su panašiomis keistenybėmis nuolatos susiduria žmonės, kurie bando palengvinti jų išėjimą į kitą pasaulį.

„Man buvo labai sunku tuo patikėti", pasakoja hospiso slaugytoja Džulė Makfaden (Julie McFadden). - Kai dirbau intensyviosios terapijos skyriuje, su tokiais reiškiniais nesu susidūrusi. Bet paskui perėjau dirbti į hospisą ir metams bėgant pradėjau matyti vis daugiau". Džulė papasakojo apie 6 keistus reiškinius ir būsenas, kurias ji pastebi dažniausiai. Ir kol kas negali jų paaiškinti.

Netikėtas sąmonės praskaidrėjimas

Apie tai kalba ne tik slaugytoja tinklaraštininkė. Daugybė žmonių pastebi, kad jų artimieji, pavyzdžiui, sergantys sunkios formos silpnaprotyste, netikėtai pradėda samprotauti blaiviai ir protingai. Arba žmogus, kuris jau net nebepajėgdavo išlipti iš lovos, staiga pasijunta kupinas jėgų, nori eiti į lauką, pradeda su apetitu valgyti, kurti ateities planus. Žinoma, tuo metu tai negali nedžiuginti ir atrodo, kad jis sveiksta. Bet jau po dienos dviejų žmogus miršta, ir tai būna labai skaudu.

„Mes nežinome, kas tai per energijos antplūdis, - pasakoja slaugytoja. - Galbūt tai kortizolio pliūpsnis, o gal priežastis - kiti hormonai. Bet tai nutinka gana dažnai, kas trečiam mūsų pacientui". Džulė pataria tiesiog džiaugtis ta diena kartu su mylimu žmogumi, suvokiant, kad jo greitai nebebus.

Keisti regėjimai

Kai kas tai vadina haliucinacijomis, bet, Džulės manymu, labiau tinka žodis regėjimai. Mirę artimieji arba augintiniai, šviesos blyksniai, bendravimas su žmonėmis, kurių seniai nėra tarp gyvųjų - tai gąsdina esančius šalia mirštančiojo. Juk jis visa tai pasakoja, būdamas sąmoningas.

„Aš niekada nebūčiau patikėjusi, jeigu pati nebūčiau mačiusi. Kai kas sako, kad visi tie regėjimai atsiranda dėl vaistų poveikio arba deguonies trūkumo. Bet taip nėra", - tikina slaugytoja.

Kai kas prisimena vaikystę ir ima kalbėti mažo vaiko balsu, kai kas pradeda kalbėti kalba, kurios artimieji niekada negirdėjo. Tai gali trukti kelias savaites iki mirties.

„Būna, kad žmogus sėdi krėsle, bendrauja su šeima ir staiga kambario kampe pamato mirusį tėvą, kuris šypsodamasis sako, kad greitai ateis jo pasiimti, ir įspėja, kad sūnus nesijaudintų", - pasakoja Džulė. Ji prašo jokiu būdu nesakyti žmogui, kad ten nieko nėra, jo nekaltinti, neaiškinti, kad tai yra haliucinacijos. Tiesiog tą priimti ir suprasti, kad jis gyvena paskutines dienas.

„Pasirinkta" mirties diena

„Jau ne kartą yra buvę, kad pacientas man tiesiog pasako: „Žinau, kad šiandien mirsiu". Ir iš tiesų numiršta", - pasakoja Džulė Makfaden.

Dažnai būna, kad žmonės ko nors laukia ir faktiškai save „laiko" šiame pasaulyje. Pavyzdžiui, mama nemiršta, kol iš kito miesto atvažiuos sūnus atsisveikinti. Kai kas „kenčia", kol ištekės anūkė arba jubiliejų atšvęs vyras, kad savo mirtimi nesugadintų šventės. Kai kas pageidauja šį pasaulį palikti dalyvaujant artimiesiems.

„O būna, kad pacientas yra didelis slapukas, nepriklausomas arba labai jaudinasi, kad šeimos nariai pergyvens, todėl „atidėlioja" mirtį, kol giminaičiai išeina iš kambario", - sako slaugytoja.

Sustingęs žvilgsnis

Mirštantysis gali įdėmiai žiūrėti tarsi kiaurai mus, kur nors į kampą arba sieną, tarsi ten ką nors matytų. Tuo metu jis nereaguoja nei į žodžius, nei į judesius, kol pats nusprendžia išeiti iš stuporo. „Galima spragtelėti pirštais jam prieš veidą, pamėginti pašaukti jį vardu, bet jis nereaguos, kol nebus pasirengęs", - aiškina Džulė.

Bandymai apkabinti nematomąjį

Būna, kad žmogus netikėtai pakelia rankas, tarsi ką nors matytų ir norėtų apkabinti, arba siekia paspausti ranką. Pasak slaugytojos, tokioje padėtyje mirštantysis gali išbūti ilgai.

Jūs jaučiate, kada žmogus miršta

Slaugytoja negali sugalvoti pavadinimo šiam reiškiniui ir jį paaiškinti, nors stebėjo ne kartą. Iš esmės tai yra intuicija, kai tam tikrą akimirką suprantate, kad jūsų artimasis ką tik mirė. „Pavyzdžiui, gulite lovoje ir staiga suvokiate, kad jūsų močiutė mirė. Skambinate mamai ir sužinote, kad taip ir yra. Tarsi mirštantysis dalytųsi su jumis kažkuo, ką pats patiria", - sako Džulė.