Kokios jos, salos, kuriose viskas dingsta? Gyvenimas Bermuduose

Salos toli nuo visko

Visko brangumas Bermuduose pirmiausia yra susijęs su tuo, kad salynas yra labai toli nuo „didžiosios žemės": iki artimiausio kranto (jau žemyninė JAV teritorija) - apie 1000 kilometrų. Kaimyninė Keip Seiblo sala (Kanada) - už 1236 km. Anomalioji Atlanto vandenyno zona, vadinama Bermudų trikampiu, yra į pietvakarius nuo salyno.

Dideles salas jungia tiltai, jos sudaro ištisinį sausumos masyvą. Gyvenamų salų - apie 20 (iš 181, sudarančios salyną). Kai čia atvyko pirmieji europiečiai, Bermudų salose išvis niekas negyveno, išskyrus turtingą subtropikų florą ir fauną. Čiabuvių, kitaip kaip kitose salose netoli Amerikos pakrantės, nebuvo.

Pirmą kartą Bermuduose išsilaipino jūrų keliautojo Chuano de Bermudeso (Juan de Bermudez) įgula; nesunku suprasti, kad jo vardu ir buvo pavadintas salynas. Keliautojas, kaip žinoma, kelis kartus grįžo į salas vėliau: šioje nesvetingoje Atlanto vietoje, kur siausdavo audros, jis nusprendė pasirūpinti jūreiviais, kurių laivai gali nuskęsti netoli pagrindinės salos: 1515 m. Ch.Bermudesas čia atvežė tuziną kiaulių.

Mažytė sostinė

Dar apie 100 metų Bermudai liko neapgyvendinti, paskui čia ėmė aktyviai kurtis britai. Jie bandė salose užveisti plantacijas, ir dėl to čia buvo atgabenta vergų iš Afrikos - jų palikuonys ir yra didžioji dalis vietos gyventojų. Bet vietoj žemės ūkio pagrindine šių britų valdų specializacija tapo laivų ir uostų statyba. Pirmuoju salyno administraciniu centru tapo Sent Džordžo miestelis, iš pradžių vadintas Naujuoju Londonu. O 1793 m. buvo oficialiai įkurta naujoji sostinė - Hamiltonas, miestas, pastatytas kaip Bermudų vyriausybės rezidencija.

Pagrindinis salyno miestas buvo pavadintas tuometinio gubernatoriaus Henrio Hamiltono, veiklaus ir nusipelniusio žmogaus, vardu. Bet tikru miestu Hamiltonas tapo tik pastačius jame anglikonų katedrą. Tai įvyko 1897 m.

Šis miestas dabar išsiskiria tuo, kad jame gyvena rekordiškai mažai gyventojų: 2016 m. čia buvo įregistruoti vos 854 hamiltoniečiai. O ir miesto plotas yra itin mažas - 0,7 kv. km arba 70 ha.

O pagal automobilių skaičių ploto vienetui Hamiltonas, priešingai, yra tarp lyderių. Todėl valdžia uždraudė vairuoti automobilius atvykėliams. Turistams ir kitiems svečiams siūloma naudotis visuomeniniu transportu arba išsinuomoti elektrinį paspirtuką.

Įdomu, kad dėl mažo sausumos ploto ir ribotų išteklių Bermudai vieni pirmųjų pradėjo taikyti gamtos apsaugos mechanizmus: 1616 m. ir 1620 m. buvo priimti įstatymai, draudžiantys medžioti kai kuriuos paukščius ir jaunus vėžlius.

Gyvenimas Bermuduose

Bermudų salos yra ofšorinė teritorija, čia yra išplėtota finansinių paslaugų rinka, ypač - draudimo.

Praktiškai visos bendrovės yra įsikūrusios Hamiltono ribose. Vietos gyventojai, dažniausiai su aukštuoju išsilavinimu, dirba kvalifikuotus darbus, o kitos darbo vietos atitenka atvykėliams. Nuo balandžio iki spalio Bermudai priima turistus: nors yra gana toli nuo pusiaujo, salos gali pasigirti gerokai šiltesniu ir švelnesniu klimatu negu kitos, esančios toje pačioje platumoje. Dėl Golfo srovės vasara Bermuduose - šilta, žiema - švelni, be sniego.

Vienintelis rimtas klimato trūkumas - gana dažnos audros, uraganai ir panašūs nemalonumai. Užtat krituliai neblogai atlieka vandentiekio funkciją: nei upių, nei upelių Bermuduose nėra, todėl, neskaitant brangių gėlinimo įrenginių, lietaus vandens rinkimas - vienintelis būdas papildyti vandens atsargas. Todėl namai čia - su ypatingos formos, laiptuotais stogais, kad vandens srautus būtų galima nukreipti į rezervuarą, esantį po namu.

Bermudai pasauliui padovanojo ne tik trumpų kelnių pavadinimą ir laivų bei lėktuvų dingimo paslaptį.

Tarp gimusiųjų salyne yra nemažai garsenybių. Pavyzdžiui, 1979 m. Džina Svenson (Gina Swanson) iš Hamiltono pelnė titulą „Mis Pasaulis" ir užėmė antrąją vietą konkurse ‚Mis Visata", o 2020 m. Flora Dafi (Flora Duffy) tapo olimpine triatlono čempione.