Japonija - ypatinga šalis. Nepaisant didelės mokslo ir technikos pažangos, jos kasdienybėje išliko daug tradicinių gyvenimo normų. O kai kurie japonų buities aspektai apskritai yra unikalūs ar bent jau egzotiški, bet ten jie priimami kaip neginčijama norma. Jūsų dėmesiui - neįprasčiausi japonų kasdieninio gyvenimo aspektai.
Nėra centrinio šildymo
Atrodo, Japonija - ne Afrikos valstybė, kad nereikėtų rūpintis patalpų šildymu esant šaltam orui. Tačiau rasti tokią įprastą centrinio šildymo sistemą Tekančios saulės šalyje bus labai nelengva. O priežastis - geografinė Japonijos salų padėtis: jos yra seismiškai aktyvioje zonoje, žemės drebėjimai ir cunamiai ten vyksta nuolatos.
Būtent dėl šios ypatybės centrinis šildymas yra nepraktiškas ir nerentabilus sprendimas, juk ten net namai statomi iš lengvų medžiagų, kad būtų galima greičiau atstatyti po galimų sugriovimų. Todėl namai ten šildomi kitaip - naudojami nešiojami šildytuvai arba kondicionieriai. Suprantama, būtina tinkama apranga, o dar japonai namuose turi ypatingą apšildomą staliuką, vadinamą „kotatsu" - tai puikus būdas sušildyti kojas, jas tiesiog pakišus po stalu.
Burnos higiena ir tradicija „ugai"
Burnos higienai japonai skiria ypatingą dėmesį, pavyzdžiui, būtinai valo dantis ką nors suvalgę, nepriklausomai nuo to, kur tuo metu yra, namuose ar darbe. Ir dar japonai labai rūpinasi apsaugoti gerklę nuo ligas sukeliančių mikrobų: pagal paprotį, žinomą kaip „ugai", japonai reguliariai skalauja gerklę ir prie savęs turi visus reikalingus tam tirpalus, kurių galima nusipirkti praktiškai kiekvienoje parduotuvėje.
„Genkan"
Japonų namuose taip pat tvyro ypatinga atmosfera, jie turi savų ypatumų. Pavyzdžiui, ten populiaru namus padalinti zonomis, ir jos prasideda nuo lauko durų. Tarp įėjimo ir patalpų yra atskira zona, vadinama „genkan". Faktiškai tai - platus slenkstis, skirtas nusiauti lauko avalynei ir jai pakeisti šlepetėmis. Taip namai ne tik apsaugomi nuo purvo, bet ir akcentuojamas perėjimas į namų zoną.
Futonų švara
Japonijoje miegama ant specialių čiužinių, vadinamų futonais. Tačiau drėgname salų klimate tokį nuolat naudojamą nemažų gabaritų daiktą būtina reguliariai džiovinti, kad nepriplėktų, neįsiveistų pelėsis. Bet norėdami išdžiovinti futoną japonai nesikreipia į specialias tarnybas, o tiesiog išneša į balkoną arba kiemą, kad jį pradžiovintų saulės spinduliai.
„Tamagojaki"
Kaip tradiciniai japonų patiekalai paprastai įvardijami gaminiai iš žuvies, tarkime, sašimi. Nors japoniškas pusryčių iš kiaušinių variantas taip pat yra. Kalbame apie „tamagojaki" - tai omletas, susuktas į vyniotinį. Kad būtų patogiau gaminti tamagojakį, naudojamos neįprastos keptuvės, dažnai stačiakampio arba kvadrato formos, kad būtų lengviau susukti vyniotinį, o gatavas patiekalas atrodo estetiškiau, ką labai vertina japonai.
Vonia po dušo
Japonijoje labai nestandartiškai vertinamos vonios, ir ne tik todėl, kad jos savaime yra ypatingos: medinės talpos „ofuro" seniai yra tradicinės buities dalis. Bet esmė yra ta, kad japoniška vonia nėra vertinama kaip vieta kūno švarai palaikyti, o yra relaksacijos objektas.
Būtent todėl prieš panirdami į „ofuro" japonai prausiasi po dušu ir apsišvarinę eina į vonią atsipalaiduoti. Beje, dėl to „ofuro" nekeičiamas vanduo kiekvienam šeimos nariui - visi lepinasi vienoje. Maža to, taupūs japonai tą vandenį gali panaudoti dar ir skalbyklei.
Šlepetės tualetui
Japonai namuose labai kruopščiai atskiria vietas, kur būtina itin laikytis švaros. Suprantama, tualetas ir yra tokia zona, todėl apsilankymui jame numatyta atskira avalynės pora, tai yra, po namus jie vaikšto su vienomis šlepetėmis, o tualetui naudoja kitas. Beje, šios tradicijos laikomasi ne tik paprastuose namuose, bet ir daugelyje viešų vietų, kuriose dažnai naudojamasi tualetu, pavyzdžiui, sporto centre arba klinikoje.
Trys laimės teikiantys japonų įpročiai:
Nors Tekančios saulės šalis neužima pirmųjų laimingiausių pasaulio žmonių reitingo eilučių, į jos gyventojų taisykles vis dėlto verta atkreipti dėmesį
Shinrin-yoku
„Shinrin-yoku" pažodžiui verčiama kaip kaip „miško vonios" (arba pasivaikščiojimai miške). Bet galbūt ne tokie, kaip esame pratę. Japonų specialistai rekomenduoja vaikštinėti vieniems ir be telefono, pasivaikščiojimą paverčiant meditacija. Lėtai eikite taku, įsiklausydami į gamtos garsus ir pastebėdami visas detales pakeliui. Neilgai trukus tikrai pajusite ramybę ir džiaugsmą. Įdomu, kad „shinrin-yoku" Japonijoje kaip gydymo procedūrą gali net išrašyti gydytojai.
„Ikigai"
„Ikigai" (išvertus iš japonų kalbos reiškia „gyvenimo prasmė") - tai filosofija, padedanti gyventi ilgai ir laimingai. Ikigai - sąvoka, nurodanti tai, ką individas apibrėžia kaip savo gyvenimo prasmę. Ją sudaro penki elementai, kuriuos yra svarbu derinti tarpusavyje:
pradėti nuo mažo, t.y. eiti į tikslą žingsnis po žingsnio, džiaugiantis tuo, kas jau yra, išsilaisvinti, arba visada prisiminti savo „vidinį vaiką", kuris nieko nebijo ir nepriklauso nuo aplinkinių nuomonės, džiaugtis smulkmenomis, įgyti harmonijos ir stabilumo - tam svarbu rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinkiniais bei gamta, būti čia ir dabar.
„Omotenashi"
„Omotenashi" - dar viena japonų filosofija, grindžiama svetingumo taisyklėmis, japonų tautiniam charakteriui būdingomis tradicijomis. Suprasti „omotenashi" filosofijos prasmę padeda tai, kad japonų kalboje nėra skirtumo tarp sąvokų „svečias" ir „klientas". Pagrindinė taisyklė - svečius vertinti kaip klientus, suteikiant jiems geriausias sąlygas ir apgaubiant juos dėmesiu ir rūpesčiu.
Prasmė yra tame, kad dovanojant džiaugsmą kitiems, jaučiate savo svarbą. O tai, kaip sakoma, taip pat padeda pasijusti laimingesniems. Pamėginkite pasikviesti į namus draugų ir pažįstamų, surenkite gražią vakarienę ir pasidomėkite kiekvieno gyvenimu ir reikalais. Po to tikrai sulauksite daugybės komplimentų, kurie pataisys nuotaiką kelioms dienoms į priekį.
Laikydamiesi šių taisyklių, išmoksite ieškoti džiaugsmo savyje, o ne išoriniuose dalykuose. Tai ir yra tikroji laimė.