Meška Šiaurėje: įdomūs faktai apie baltuosius lokius

Nerangus šleivakojis, ramiai plaukiojantis tarp Arkties ledų - tokį baltąjį lokį galima pamatyti tik animaciniuose filmukuose. Atšiauriame klimate gyvenantis žvėris išsiugdė spartietiškus įpročius ir kietą charakterį. Pateikiame 15 stebėtinų faktų apie baltuosius lokius.

• Prieš 5 mln. metų baltieji lokiai atsiskyrė nuo bendro su rudaisiais lokiais protėvio (rudųjų lokių populiacijoje aptinkama ne mažiau kaip 2 proc. baltųjų lokių genetinės medžiagos). Šiaurės lokys - stambiausias sausumos plėšrūnas ir vienintelis sausumos žinduolis, prisitaikęs gyventi ant jūros ledynų

• 10 cm - tokio storio yra kai kurių žvėries kūno dalių poodinių riebalų atsargos sluoksnis. Jis izoliuoja šilumą ir gelbsti lokius nuo bado.

• 68 kg - tokia suaugusio patino skrandžio talpa. Baltasis lokys gali užmušti jūros vėplį, sveriantį iki 600 kg.

• Kiekvienas baltasis lokys per metus suėda vidutiniškai 60 ruonių. Suaugęs patinas ruonį lengvai sudoroja vienu prisėdimu.

• 1002 kg - stambiausio rasto baltojo lokio svoris. Jo iškamša stovi Ankoridžo oro uoste Aliaskoje. Žvėris į keleivius „žiūri" pro stiklinę vitriną iš savo ūgio aukštumos - 3,4 m.

• 5 proc. - tiek per pastaruosius 100 metų vidutiniškai sumažėjo baltojo lokio dydis. Viena iš priežasčių - ledynų Arktyje nykimas. Lokiai yra priversti eikvoti daugiau energijos maistui ieškoti. O jų imunitetas silpnėja dėl klimato kaitos ir aplinkos užterštumo.

• Lokio prausimosi ritualas vidutiniškai trunka 15 minučių per dieną. Tie šiaurės plėšrūnai - dideli švaruoliai: vasarą po kiekvienų „pietų" jie panyra į vandenį, o žiemą kailį valo sniegu. Mat tik švarus kailis išlaiko šilumą izoliuojančias savybes.

• 2 metrai - į tokį aukštį lokiai gali iššokti iš vandens, kad užsikabarotų ant ledo lyties. Jiems padeda nedidelės plėvės tarp kojų pirštų. Plaukioja lokiai „šuniuku".

• 4 mėnesius - tiek gali trukti priverstinis baltųjų lokių patelių badavimas, kai jos laukiasi palikuonių. Energijos atsargas patelės tuo metu papildo iš ruonių riebalų, kurių prisiėda iš anksto.

• 18 tvinksnių per minutę - taip sulėtėja lokės širdies plakimas įmigus žiemos miegu (juo miega ne visi baltieji lokiai, o paprastai tik patelės nėštumo metu). Miegančio žvėries pulsas - 27 tvinksniai per minutę, būdraujančio - 45.

• 408 kg - tiek svorio pavyko prisiauginti svorio vienai įmigusiai lokio patelei (nuo 97 iki 505 kg). Kanados ledynų gyventojos svoris per mažiau kaip 5 mėnesius padidėjo penkis kartus.

• Jauniklius maitinančios baltojo lokio patelės piene gali būti 35,8 proc. riebalų. Palyginkite: moters pieno riebumas - ne didesnis kaip 5 proc.

• Baltoji lokė per gyvenimą gali atsivesti 15 jauniklių. Šios rūšies dauginimosi potencialas yra menkas: patelė pirmą kartą susilaukia palikuonių būdama 4-8 metų, gimdo kartą per 2-3 metus, o vadoje būna 1-3 lokiukai.

• Baltojo lokio patelė tarp tirpstančių ledų vienu kartu įveikė 687 km. Tai ilgiausias atstumas, kurį užfiksavo baltųjų lokių judėjimą stebintys mokslininkai. Boforto jūros vandenyje patelė praleido 9 dienas ir neteko penktadalio savo kūno svorio.

• 687: (9x24) = 3,78 km/val. - ilgų nuotolių rekordininkės greitis. Lokiai retai plaukioja greičiau kaip 5 km/val.