2 nuotr.Jeigu jums atrodo, kad tikėjimas magija, burtais - viduramžių atgyvena, klystate. Daugybei tautų mūsų aukštųjų technologijų amžiuje burtai yra kai kas realaus. Pasakojame apie šalis, kuriose burtai - vis dar svarbi kultūros ir kasdieninio gyvenimo dalis.
Rumunija
Nuo 2011 metų Rumunijoje būrimas buvo pripažintas profesija. Tai buvo padaryta vykdant mokesčių reformą: oficialiai pripažintos Rumunijos raganos privalo valstybei sumokėti 16 proc. nuo pajamų ir mokėti įnašus į sveikatos draudimo ir pensijų fondus. Sprendimas apmokestinti rumunų burtininkų pajamas sukėlė daugelio jų pasipiktinimą, ir jie net grasino prakeikti šalies valdžią.
Būtinybė apmokestinti burtininkus ir burtininkes aiškinama tarp vietos gyventojų plačiai paplitusiu tikėjimu magija: šalies gyventojai išleidžia šimtus tūkstančių lėjų per metus užkeikimams ir apžavų gėrimams. Kaimo vietovėse raganos ir gydo, ir pranašauja ateitį, bet būrimas, magija yra populiarus visuose socialiniuose sluoksniuose. Štai 2009 m. prezidento rinkimų antrąjį turą pralaimėjęs politikas Mirča Džeoanė (Mircea Geoană) savo pralaimėjimą aiškino „neigiamos energijos bangų" poveikiu.
Čilė
Mapučių tautelė (araukanai), gyvenanti Čilėje, į burtus žiūri rimtai: kiekvienoje bendriuomenėje yra „mači" - šamanas, kuris yra jos dvasinis lyderis, gydovas ir orakulas.
Dažniausiai kerėjimu užsiima moterys, bet yra žinoma ir atvejų, kai „mači" tampa vyrai. Pagrindinė šamano užduotis -gydymo ritualų atlikimas. Mapučiai taip pat tiki, kad būna piktųjų burtininkų ir burtininkių, jie yra vadinami „kalku". 1960 m., kai Čilėje vyko galingas žemės drebėjimas, atokioje mapučių bendruomenėje buvo vienas paskutiniųjų dokumentais patvirtintų žmonių aukojimo atvejų. „Mači" nurodžius, du bendruomenės atstovai nužudė penkerių metų berniuką, kad numaldytų Žemę ir vandenyną. Ritualo vykdytojus valdžios atstovai sulaikė, tačiau po dvejų metų jie buvo išlaisvinti: teisėjas nusprendė, kad „vyrai veikė ne laisva valia, o verčiami nenugalimos jėgos - protėvių tradicijų galios".
Filipinai
Filipinų gyventojai tiki „kulam" - vietos juodąja magija. Šis tikėjimas buvo paplitęs tarp salų gyventojų jau iki Ispanijos kolonizacijos XVI a.: genties nariai „kerėdavo" bendromis jėgomis, siųsdami negandas priešams.
Dabar Filipinuose „kulam" specialistų, vadinamų „mangkukulam" galima sutikti net turguose - jie siūlo savo paslaugas ir pagalbą visiems norintiems. Kai kurie filipiniečiai kreipiasi į juos skatinami pavydo arba keršto. Be to, „kulam" naudojimas vertinamas kaip bausmės už nusikaltimus, į kuriuos užmerkė akis vietos teisėsauga, forma. Tikima, kad juodoji magija nekaltiems žmonėms nepakenks.
Viena iš burtų formų Filipinuose yra aštrių daiktų smaigstymas arba vabzdžių įsiuvimas į žmogaus pavidalo lėlę, „susietą" su kerėjimo objektu plaukais arba nagais. tokia praktika daug labiau atitinka „vudu lėlių" stereotipą negu tradiciniai Haičio arba Benino vudu ritualai.
Tanzanija
Šioje Rytų Afrikos šalyje tikėjimas burtais yra neatskiriama daugelio nacionalinių genčių kultūrų dalis, ypač skurdžiuose rajonuose ir kaimo vietovėse, kurių gyventojai kreipiasi į žiniuonis, kai nori pagerinti gyvenimą, bet ne vien fizinę sveikatą: burtininko galima paprašyti sėkmės, klestėjimo ir net sėkmingai išlaikyti egzaminus.
Tačiau tokios praktikos visai nėra nekaltos: ritualuose naudojamos aukų kūnų dalys arba kraujas, neretai - žmonių. 2019 m. 65 Tanzanijos žiniuoniai buvo areštuoti už ritualinį mažiausia 10 vaikų nužudymą. Neretai ritualų objektais tampa albinosai: Tanzanijoje tikima, kad jų kūno dalys pasižymi ypatingomis galiomis. 2015 m. Tanzanijos valdžia po serijos albinosų nužudymų įstatymu uždraudė kerėjimo praktikas, tačiau tokie ritualai kai kuriuose šalies regionuose yra iki šiol paplitę.
Saudo Arabija
Saudo Arabijoje burtų sąvoka yra įtvirtinta įstatymais: kaip ir daug kas, užsiimti burtais šioje šalyje yra griežtai draudžiama, o už šio įstatymo nesilaikymą baudžiama mirtimi.
2009 m. valstybiniame Dorybingumo skatinimo ir kovos su nuodėme komitete buvo įsteigtas kovos su kerėjimu padalinys, kurios tikslas - išaiškinti potencialias raganas ir neutralizuoti jų užkeikimus. Komiteto tinklalapyje yra įrengta karštoji linija piliečiams, kurie valdžiai gali pranešti apie spėjamo magijos panaudojimo atvejus.
Nepalas
Nepalo teritorijoje gyvena įvairių kultūrų, etninių grupių ir konfesijų atstovai, tačiau šalies gyventojus vienija tikėjimas burtais. Tikima, kad raganos (paprastai tai yra moterys) sukelia žemės drebėjimus, sausras ir potvynius, taip pat konkretiems žmonėms pasiunčia ligas ir mirtį. Raganoms priešinasi šamanai (dažniausia vyrai), kurie naudojasi didele pagarba ir pasitikėjimu. Jie gydo žmones ir atlieka egzorcizmo ritualus žmonėms, neva tapusiems juodosios magijos aukomis.
Dėl tokių įsitikinimų vyksta tikra raganų medžioklė: įtariamos kerėjimu moterys išvejamos iš bendruomenių arba yra kankinamos. Pavyzdžiui, 2012 m. Čitvano apygardos gyventoją jos pačios šeima sudegino po to, kai vietos šamanas ir giminaičiai ją apkaltino pasinaudojus burtais, kad sukeltų ligą kitam šeimos nariui.
2014 m. šalies valdžia priėmė įstatymą dėl kovos su raganų medžiokle, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus apkaltinimą kerėjimu. Tačiau jis vykdomas toli gražu ne idealiai: 2018 m. Nepalo policija suskaičiavo 46 kaltinimų burtų naudojimu atvejus, o tikrasis jų skaičius yra dar didesnis, juk daug atvejų lieka neužregistruoti.
Pietų Afrikos Respublika
Zulai - didžiausia etninė grupė Pietų Afrikos Respublikoje, jai priklauso apie 10-12 mln. žmonių. Ši tauta labai gerbia žiniuonis, kurie būna dviejų specializacijų: „injanga" - gydovai, gaminantys tradicinius naminius vaistus „muti", ir „sangoma" - pranašautojai, dvasiniai lyderiai , bendraujantys su protėvių dvasiomis per transą ir muzikinius ritualus.
Su šia veikla PAR yra susijęs vienas pasaulinio masto sporto skandalas. Vykstant 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatui PAR rinktinė neva kreipėsi pagalbos į „sangoma", kad šis grupiniame etape padėtų jiems laimėti rugtynes su Prancūzija. Prancūzai tada išties pralaimėjo, bet į čempionato atkrintamąsias varžybas turnyro šeimininkai vis tiek nepateko.
Žiniuonis, vardu C‘bonelo Madela tvirtino, kad Pietų Afrikos futbolo asociacija sutiko jam už paslaugas sumokėti 100 000 randų (tuo metu - apie 13 tūkstančių JAV dolerių), bet jis gavo tik dešimtąją šios sumos dalį. „Sangom" pažadėjo pasinaudoti savo galiomis, kad komanda nelaimėtų oficialių rungtynių, kol jis negaus visos sumos.
2011 m. didžiausias PAR dienraštis „Daily Sun" parašė, kad tuometinis Asociacijos viceprezidentas Mvelo Nonkonjana patvirtino faktą, kad buvo kreiptasi į Madelą, bet užtikrino, kad už žiniuonio paslaugas buvo visiškai atsiskaityta ir pažadėjo siekti, kad jam būtų iškelta baudžiamoji byla. Kitą dieną Pietų Afrikos žiniasklaida paskelbė kitą M.Nonkonjanos pareiškimą, kuriame jis neigė, kad asociacija kreipėsi pagalbos į burtininką. O 2012 m. jau Madela pareiškė, kad skola yra sumokėta. Ar futbolininkai iš tiesų kreipėsi į žiniuonį, ar nesikreipė - taip ir liko neaišku.
