respublika.lt

Nepaaiškinami „stebuklingi“ radiniai

(0)
Publikuota: 2023 gegužės 21 19:47:06, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Kai kuriuos natūralios kilmės objektus nesunku palaikyti protingų būtybių darbo rezultatu. Pavyzdžiui, suakmenėję jūrų lelijų stiebai neretai palaikomi krumpliaračiais, gofruotais vamzdeliais ir panašiais dirbtiniais objektais. Wikipedia.org nuotr.

Žmonės mėgsta ieškoti sensacingų paaiškinimų archeologiniams radiniams, iš pirmo žvilgsnio nesuprantamiems ir tarsi neįsikomponuojantiems į įprastą pasaulio vaizdą. Tokiems radiniams net buvo sugalvotas pavadinimas „netinkami artefaktai" (out-of-place artifact). Taip vadinami dažnai neaiškios paskirties objektai, kurių kilmės neįmanoma iškart paaiškinti evoliucijos chronologijos arba technikos išsivystymo požiūriu.

 

Kaukolė iš karjero

1912 m. lapkričio 21 d. britų laikraštyje „The Manchester Guardian" buvo paskelbta sensacinga naujiena: žvyro karjere netoli Piltdauno kaimelio, esančio pusiaukelėje tarp Londono ir Lamanšo, buvo rasti seniausio žmogaus Anglijos teritorijoje kaukolės fragmentai, ir ne paprasto žmogaus, o trūkstamos grandies tarp beždžionės ir žmogaus. Radinys buvo pavadintas Piltdauno žmogumi, moksliškai „Eoanthropus dawsoni", pagerbiant archeologą mėgėją Čarlzą Dosoną (Charles Dawson), kuris jį ir atrado.

Pasak jo, kaukolės „savininkas" turėjo visus šiuolaikinio žmogaus požymius, bet jo žandikauliai buvo visai kaip šimpanzės, o gyveno jis prieš daugiau kaip pusę milijono metų. Maždaug per metus po šio radinio ten pat, karjere, buvo aptiktos kitos to paties konstruktoriaus „detalės", įskaitant iltinį dantį, neabejotinai priklausiusį Piltdauno žmogui, bei antro individo kaukolės fragmentų ir gyvūnų skeletų dalių, sukūrusių būtiną paleontologinį kontekstą, ir tai tik patvirtino teoriją.

Nepatogių klausimų apie radinį skeptikams kilo iškart, nors keletą dešimtmečių jų niekas nesiklausė, o Piltdauno žmogus kartu su Heidelbergo žmogumi, homoerectus ir neandertaliečiu buvo laikomas šiuolaikinių žmonių protėviu. Ir tik 1953 m. buvo įtikinamai įrodyta, kad Piltdauno žmogus - mistifikacija, o kaukolė - klastotė: kaukolės fragmentai, nors ir žmogaus, buvo nudažyti, jų amžius - apie 1000 metų, o žandikauliai ir dantys, priklausę orangutangui, buvo pasmailinti, kad būtų panašesni į žmogaus. Iltinis dantis pagal amžių išvis neatitiko kitų dantų ir taip pat buvo dažytas.

Negana to, kiti artefaktai, pagrindiniam radiniui sudarę reikiamą foną, taip pat buvo suklastoti! Kas pagamino klastotę ir kodėl, nustatyti taip ir nepavyko, bet populiariausia versija - kad tai buvo pats Č.Dosonas. Tai buvo ne pirmoji tokia mistifikacija archeologinių radinių pagrindu, bet neabejotinai garsiausia. Tarp įtariamųjų (ir/arba bendrininkų) taip pat kai kada minimas Pjeras Tejaras de Šardenas (Pierre Teilhard de Chardin), garsus prancūzų filosofas ir teologas bei gamtininkas, taip pat Arturas Konan Doilis (Arthur Conan Doyle).

Antena iš jūros dugno

JAV nacionalinio mokslo fondo tiriamasis laivas „USNS Eltanin", per vieną iš ekspedicijų tyrinėdamas vandenis aplink Antarktidą ir fotografuodamas jūros dugną, padarė nuotrauką, tapusią - nors ir neilgam - sensacija. 1964 m. rugpjūčio 29-ąją į vakarus nuo Horno kyšulio, apie 3900 m gylyje į kameros objektyvą pateko kažkoks keistas objektas, labai primenantis neįprastą radijo anteną.

Po kelių mėnesių apie keistą nuotrauką parašė vienas N.Zelandijos laikraštis, ir pranešimą apie „keistą dirbtinės kilmės objektą" jūros dugne išplatino įvairūs „ateivių" ir pseudomokslų gerbėjai. Išties: iš kur jūros dugne atsirasti aiškiai nenatūralios kilmės objektui - tik iš NSO! Artefaktas buvo pavadintas Eltanino antena ir įtrauktas į ateivių lankymosi žemėje daiktinių įrodymų sąrašą.

Bet viską sugadino bjaurybės skeptikai: mokslininkai biologai greitai identifikavo paslaptingą objektą: jų nuomone, kamera iš „USNS Eltanin" įamžino giliavandenę mėsėdę „Chondrocladia concrescens" rūšies kempinę, pirmą kartą rastą kaip tik tame rajone apie 1880 metus. Tikrai, kempinę su ilgu stiebu, iš kurio mazgų auga 4-6 simetriškos ataugos, visai galima supainioti su antena.

O turint omeny, kad šios šeimos kempinės apskritai yra labai išradingos ieškodamos grobio (smulkių vėžiagyvių) labai giliai šaltame vandenyje ir tam naudoja ne tik spyglius, bet ir išsipučiančias pūsles, palaikyti jas proto, alternatyvaus žmogiškajam, kūriniu yra visiškai nesunku.

Riedulys „su paslaptimi"

1961 m. vasario 13-ąją SSRS į kosmosą pakilo „Venera 1", pirmasis kosminis aparatas, praskriejęs netoli Veneros; Kongo Respublikoje buvo pranešama apie pirmojo šalies ministro pirmininko Patriso Lumumbos žūtį; Liverpulyje grupė „The Beatles", kurioje vietoj Ringo Staro dar grojo Pitas Bestas, pirmą dieną ilsėjosi po daugiau kaip mėnesį trukusių pasirodymų vietos klubuose, o amerikiečiai geologai V.Leinas, V.Maksi ir M.Maikselas Koso kalnuose (Siera Nevados dalis) netoli Olančos gyvenvietės (Kalifornijos valstija) ieškojo žeodų - stambių tuščiavidurių mineralinių kūnų, iš dalies arba beveik visiškai užpildytų kristalais.

Iš išorės žeodos atrodo visiškai įprastai, kaip lauko akmenys, todėl sužinoti, ar kas nors yra viduje, galima tik jas atvėrus. Prapjovę vieną iš tokių riedulių, geologai vietoj kristalų pjūvyje pamatė apskritimo formos platų baltos keramikos sluoksnį su dviejų mm storio metaline šerdimi centre. Keramikos sluoksnį supo oksidavusio vario ir kitų nenustatytų metalų šešiakampis.

Turėdami omeny, kad vidutinis tokių žeodų amžius būna apie pusę milijono metų, apstulbę kristalų medžiotojai nesugalvojo, kaip geriau paaiškinti radinį - tai senos civilizacijos /nežemiškos kilmės/į tolimą praeitį patekęs iš ateities (rinkitės patinkamą variantą) artefaktas.

Gana greitai paaiškėjo, kad konkrecijos viduje - vidaus degimo variklio žvakė, bet dėl to aiškiau netapo. Ir tik po daugybės metų mokslininkai ne tik nustatė konkrecijos amžių (jokių šimtų tūkstančių metų!), bet ir kokia degimo žvakė atsidūrė jos viduje ir kaip tai galėjo atsitikti.

Paaiškėjo, kad artefaktas iš Koso - „Champion" žvakė, pagaminta XX a. 3-me deš. ir naudota fordų „Model T" ir „Model A" varikliuose, o „akmens" viduje ji atsidūrė todėl, kad geležis, iš kurios ji buvo pagaminta, atsidūrusi dirvoje gali greitai aplink save suformuoti geležies oksidų konkreciją - tai būdinga ir kitiems geležiniams ir plieniniams objektams.

Bareljefai su mechanizmais

Kai kada su mumis pokštauja ne gamta, o mūsų pačių sąmonė, verčianti vienuose ar kituose objektuose ar atvaizduose įžvelgti kai ką pažįstamą ir įprastą, o visai ne tai, ką turėjo omeny autoriai. Mokslas net turi specialų žodį tokiam reiškiniui pavadinti: pareidolija - regėjimo iliuzija, kurią sukelia realaus objekto detalės. Prie tokių priskiriamas, pavyzdžiui, Marso Sfinksas - tariamas milžiniškas veido atvaizdas Marso paviršiuje, iš tikrųjų pasirodęs esąs kalnas.

Šis pavyzdys - toli gražu ne vienintelis, ir jų ieškoti net nereikia skristi į Marsą. Užteks nuvykti į Egiptą, Denderos miestą ir užeiti, jeigu būsite įleisti, į deivės Hatoros šventyklą, dabartinę išvaizdą įgavusią I a. pr.m.e. antrojoje pusėje. Ten, ankštoje patalpoje po grindimis pamatysite bareljefą, vaizduojantį grupę žmonių ir didelę dujų išlydžio lempą.

Išties, kas gi trukdė seniesiems egiptiečiams apšviesti patalpas elektra - jeigu jie sugebėjo pastatyti ir milžiniškas piramides, ir šventyklas, ir Sfinksą! Sukurti lemputę - juokų darbas. Kad ir kaip egiptologai stengiasi mandagiai ir ramiai paaiškinti keliautojams, kad bareljefe vaizduojamas lotoso žiedas su gyvate viduje (stabilumo ir vaisingumo simbolis), jais niekas netiki.

Tame bareljefe - lempa (ji net gavo pavadinimą „Denderos lempa"), o Ozirio šventykloje Abide (XIII a.pr.m.e.) - sraigtasparnis, povandeninis laivas, dirižablis ir sklandytuvas. Moksliškai juos galima paaiškinti taip: tinkas, iš kurio buvo kuriami reljefai, iš dalies nutrupėjo ir susidarė piešiniai, išties primenantys schematiškai pavaizduotą šiuolaikinę techniką, bet visiškai beprasmiški senovės egiptiečių požiūriu. Bet kas gi klausys mokslininkų, kai prieš akis tokia sensacija...

Metalo vamzdžiai iš žemės

Archeologiniai radiniai, kurių negalima iškart (ir paprastai) paaiškinti, paprastai sukelia abejonių visuotinai priimta Žemės ir žmonijos istorijos versija bangą. Kaip ir prieš šimtą metų Piltdauno žmogaus atveju, taip ir mūsų dienomis atsiranda daugybė norinčiųjų į pasaulį pažvelgti kardinaliai kitaip.

Štai 1996 m. mokslininkai kasinėjo nedidelę Baiguno kalvą Kinijos Činghajaus provincijoje ir žemėje rado apie dvidešimt 2-40 cm skersmens vamzdžių. Atrodė, kad tie vamzdžiai yra dirbtiniai ir specialiai pakloti. Juos ištyrus buvo rasta daug geležies oksido, silicio dioksido ir kalcio oksido, o artefakto amžius buvo įvertintas daugiau kaip 5000 metų. Viskas būtų gerai, bet Kinijoje tada dar nemokėta lydyti geležies.

Aišku, nusprendė vietos spauda - tai ateivių iš kosmoso įrenginys. Greitai ten pradėjo plūsti turistai, o vietos valdžia visaip palaikė šią Baiguno vamzdžių kilmės versiją. Bet čia ir vėl viską sugadino mokslininkai. Radinius nuodugniai ištyrus pasirodė, kad vamzdžiai yra natūralios kilmės, o susiformavo jie iš medžių, kuriuos užvertė nuosėdinės uolienos, paskui užpylė vanduo, kurio sudėtyje buvo daug geležies, o ji ir sudarė metalo apvalkalą tarp kamieno ir uolienos.

Dirvos erozija palaipsniui apnuogino susidariusią konstrukciją, anglis, kuria virto mediena, išgaravo, o metalas liko - susidarė vamzdžiai. Tiesa, visa tai vyko ne prieš tūkstančius, o šimtus tūkstančių metų - artefakto amžiaus pirminis įvertinimas pasirodė buvęs klaidingas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
12
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar palaikote sprendimą drausti kailinių žvėrelių fermas Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kam labiausiai reikia kelti atlyginimus?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +16 C

+7 +13 C

 

+7 +12 C

+14 +19 C

+15 +19 C

 

+18 +20 C

0-6 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s