1 nuotr.Ketvirtadienį astronomai pranešė aptikę paslaptingą „klaidžiojančią“ planetą, per sekundę praryjančią šešis milijardus tonų dujų ir dulkių, o tai yra precedento neturintis, planetas nuo žvaigždžių skiriančią ribą peržengiantis rodiklis.
Skirtingai nuo Žemės ir kitų mūsų Saulės sistemos planetų, kurios skrieja aplink Saulę, klaidžiojančios planetos laisvai skrajoja visatoje, neprisirišusios prie jokios žvaigždės.
Mokslininkai apskaičiavo, kad vien mūsų galaktikoje gali būti trilijonai klaidžiojančių planetų, tačiau jas sunku pastebėti, nes jos dažniausiai tyliai dreifuoja amžinojoje naktyje.
Šie keisti objektai intriguoja astronomus, nes „nėra nei žvaigždė, nei planeta“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo Škotijos Šv. Andriaus universiteto astronomas ir vienas iš naujo tyrimo autorių Alexanderis Scholzas.
„Jų kilmė išlieka atviras klausimas: ar tai mažiausios masės objektai, susiformavę kaip žvaigždės, ar milžiniškos planetos, išmestos iš savo gimtųjų sistemų?“
Naująjį tyrimą atlikusių mokslininkų komanda buvo priblokšta, kai pastebėjo stulbinamą už maždaug 620 šviesmečių nuo Žemės Chameleono žvaigždyne esančios klaidžiojančios planetos augimo šuolį.
Planetos, kurios oficialius pavadinimas – Cha 1107-7626, masė yra 5-10 kartų didesnė nei Jupiterio.
A. Scholzas paaiškino, kad objektas yra „dar ankstyvojoje raidos stadijoje“, o jo amžius – maždaug vienas ar du milijonai metų.
Objektas auga siurbdamas medžiagą iš jį supančio disko – šis procesas vadinamas akrecija.
Tačiau tai, ką astronomai pamatė stebėdami Cha 1107-7626, „peržengia ribą, skiriančią planetas nuo žvaigždžių“, – teigė dar viena tyrimo bendraautorė Belinda Damian.
Praėjusių metų rugpjūtį planeta staiga ėmė iš savo disko ryti materiją rekordiniu šešių milijardų tonų per sekundę greičiu – aštuonis kartus greičiau nei prieš keletą mėnesių.
„Tai galingiausias kada nors užfiksuotas planetos masės objekto akrecijos epizodas“, – paaiškino pagrindinis tyrimo vadovas Victoras Almendrosas-Abadas iš Palermo astronomijos observatorijos Italijoje.
„Kelia pagarbią baimę“
Palyginę šviesą, skleidžiamą prieš šią „puotą“ ir jos metu, mokslininkai nustatė, kad magnetinis aktyvumas turėjo įtakos materijos judėjimui link objekto.
Šis reiškinys anksčiau buvo pastebėtas tik žvaigždėse.
Pasikeitė ir disko cheminė sudėtis. Akrecijos metu diske buvo aptikta vandens garų, kurių pirmiau ten nebuvo.
Anksčiau tai irgi buvo pastebėta tik žvaigždėse, bet ne besiformuojančioje planetoje.
Pagrindinis tyrimo autorius Ray‘jus Jayawardhana iš Johnso Hopkinso universiteto sakė, kad šis atradimas reiškia, jog „kai kurie objektai, panašūs į milžiniškas planetas, formuojasi taip pat, kaip žvaigždės, t. y. iš susitraukiančių dujų ir dulkių debesų, kuriuos lydi jų pačių diskai, be to, jie išgyvena augimo epizodus – visai, kaip naujai gimusios žvaigždės“.
Kad ir kokia keista būtų planeta Cha 1107-7626, ji vis tiek turėtų pasižymėti panašiomis savybėmis, kurios yra būdingos didžiulėms planetoms, nes yra panašaus dydžio.
A. Scholzo teigimu, šis objektas, kitaip nei žvaigždės, „nėra pakankamai masyvus, kad jo branduolyje kada nors vyktų termobranduolinės sintezės reakcijos“.
Taigi, kaip ir kitos planetos, „senstant jis neišvengiamai atvės“, – pridūrė jis.
Kita žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtos tyrimo ataskaitos bendraautorė Amelia Bayo sakė, kad „mintis, jog planetinis objektas gali elgtis kaip žvaigždė, kelia pagarbią baimę“.
Ji taip pat pridūrė, kad tai „kviečia mus susimąstyti, kokie gali būti už mūsų pasaulio ribų slypintys pasauliai, kai dar tik gimsta“.
Stebėjimus atliko Čilėje esantis Europos pietinės observatorijos labai didelis teleskopas, jų metu taip pat buvo naudojami Jameso Webbo kosminio teleskopo duomenys.
