respublika.lt

Pavojingiausios pasaulio lankytinos vietos

(9)
Publikuota: 2024 birželio 15 15:35:29, Parengė Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Velnio baseinas (Zambija). Socialinio tinklo nuotr.

Nusigauti iki jų sveikiems ir gyviems gali būti sudėtinga, o dėl kai kurių apskritai neverta rizikuoti. Bet kuri kelionė gali būti daugiau ar mažiau rizikinga - pavojai kai kada turistų tyko netikėčiausiose vietose. Tačiau nesielgiant protingai ir atsargiai kelionė į kai kurias labai žinomas vietas gali baigtis tragedija.

 

Everestas (Džomolungma), Nepalas


Įkopti į aukščiausią pasaulio viršukalnę (8848 m), stūksančią ant Nepalo ir Kinijos sienos, svajoja vos ne visi profesionalūs alpinistai ir daugybė mėgėjų. Bet tokiam žygiui reikia labai nuodugniai pasiruošti ir nemažai lėšų. Vis dėlto kasmet vis daugiau keliautojų vyksta į Nepalą, kad įgyvendintų savo karščiausią svajonę.

Jau maždaug 4000 metrų aukštyje žmonės pradeda jausti deguonies trūkumą, o Everesto viršūnė yra gerokai aukščiau, todėl daugumai alpinistų tenka neštis deguonies balionus. Kelyje jų tyko įvairūs pavojai, ir ne visiems alpinistams pavyksta grįžti. Kopdami į Everestą žuvo per 300 alpinistų, daugumos jų kūnai taip ir liko gulėti ant didingo kalno šlaitų.

Mirties kelias, Bolivija

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Bolivijos La Paso ir Koroiko miestai buvo sujungti 80 km ilgio kalnų keliu, oficialiai pavadintu „Camino a Los Yungas". Vėliau jis pagarsėjo visame pasaulyje kaip Mirties kelias. Siauras kelias vingiuoja serpantinu - priešpriešiais važiuojantiems automobiliams prasilenkti būna nelengva, o dėl slidaus molingo paviršiaus, dažno lietaus, rūko ir akmenų griūčių kelionė šiuo keliu tampa tikru nuotykiu.

Iki 2006 m., kai buvo atidarytas alternatyvus ir gerokai saugesnis kelias, čia kasmet žūdavo dešimtys žmonių. Dabar Mirties kelias daugiausia traukia turistus, įskaitant greitojo nusileidimo kalnų dviračių mėgėjus. Per pastaruosius dešimtmečius Mirties kelyje žuvo ne vienas toks ekstremalas.

Takas į Hua Šan kalną, Kinija


Penkių viršūnių Hua Šan kalnas yra garbinamas kaip vienas iš svarbiausių daoizmo šventovių. Ant jo šlaitų ir viršūnių yra įsikūrusios senovinės šventyklos, į kurias plūsta tūkstančiai piligrimų ir turistų. Vieną iš viršūnių galima pasiekti lynų keliu arba pėsčiomis - siauru, lentelėmis išklotu taku virš bedugnės.

Kai kuriose vietose keliautojams tenka tiesiog spaustis prie stačios uolos, kojomis remiantis į akmenyje išmuštas nedideles įdubas. Žinoma, turistams išduodami karabinai, apsauginės virvės, prie tako yra atitvarai saugumui užtikrinti. Vis dėlto ne vieną keliautoją suima siaubas pamačius prarają, virš kurios teks eiti. Iš baimės jie tiesiog sustingsta, todėl prieš kopiant gidai turistams pataria blaiviai įvertinti savo jėgas.

Trolio liežuvis, Norvegija

Viena populiariausių Norvegijos gamtos įžymybių yra išsikišusi uola virš Ringedalsvatneto ežero, praminta Trolio liežuviu (Trolltunga). Ji tarsi kybo virš bedugnės ir išties primena milžinišką liežuvį. Nuo jos atsiveria išties užburiantis vaizdas.

Yra žinomas mažiausiai vienas atvejis, kai nuo Trolio liežuvio nukrito žmogus, o pakeliui prie jo galima patirti traumą. Nereikia stebėtis, kad kasmet dešimtys tūkstančių turistų veržiasi patekti ant Trolio liežuvio ir nusifotografuoti prie pat iškyšos krašto. Tačiau būtina prisiminti saugumo taisykles ir apskaičiuoti jėgas: kopti į Trolio liežuvį rekomenduojama tik šiltuoju metų laiku ir esant geram orui. Apie 30 km ilgio maršrute yra keletas stačių įkalnių ir nuokalnių.

Danakilio įduba, Etiopija

Danakilio įduba Etiopijos ir Eritrėjos pasienyje yra laikoma karščiausia Žemės vieta pagal vidutinės metų temperatūros rodiklį (apie 34 laipsniai C). O vasarą oras čia reguliariai įkaista iki 40 ir daugiau laipsnių. Įduboje yra veikiantis Erta Alės ugnikalnis su vienu, o kai kada dviem lavos ežerais, taip pat keletu labai sūrių ežerų.

Be to, Danakilio įdubos teritorijoje trykšta karšti sieros šaltiniai, aplink kuriuos susidaro keisti mineralų dariniai. Gauti gėlo vandens čia yra labai sunku, lyja itin retai. Danakilio lankytojai smarkiai rizikuoja - arba prarasti sąmonę nuo nepakeliamo karščio, arba apsinuodyti nuodingais garais. Bet riziką pateisina galimybė pamatyti nežemišką kraštovaizdį ir paviešėti tikrame pragaro filiale Žemėje.

Velnio baseinas, Zambija

Viktorijos krioklys Zambezės upėje yra savaime gražus ir patrauklus. Prie jo atvyksta daug turistų, norinčių pasigėrėti vaizdais ir atminčiai nusifotografuoti. Bet kai kuriems keliautojams norisi aštresnių pojūčių.

Galimybę juos patirti maloniai suteikia vietos gidai. Norintiems jie siūlo panirti į nedidelį natūralų baseiną ties krioklio kraštu, nuo kurio griaudėdamas žemyn krenta vandens srautas. Nuo bedugnės besimaudančius skiria tik mažas akmens barjeras. Po liūčių jis visiškai pasislepia po vandeniu, o srovė sustiprėja, todėl maudytis Velnio baseine leidžiama tik tada, kai Zambezės vandens lygis žemėja. Instruktoriai, dirbantys su turistais, stengiasi užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir kol kas, kaip tvirtinama, jiems tai pavyksta. Bet rizika vis dėlto yra didelė.

Keimada Grandės sala, Brazilija


Už 35 km nuo Brazilijos pakrantės Atlanto vandenyne yra Keimada Grandės sala, kurią būtų galima pavadinti rojaus kampeliu poilsiautojams ir puikia vieta nuotykių filmams kurti. Bet čia niekas nepoilsiauja, o filmuojami tik dokumentiniai filmai. Priežastis - gyvačių gausa.

43 hektarų ploto saloje gyvena keli tūkstančiai botropsų genties gyvačių, kurių nuodai žmogui yra labai pavojingi. XX a. 9-ą dešimtmetį Brazilijos valdžia uždraudė lankytis saloje be specialaus leidimo, kurio gali prašyti žurnalistai ir mokslininkai. Bet, pasak gandų, vietos gidai organizuoja nelegalias išvykas į Keimadą Grandę.

Anak Krakatau, Indonezija

1883 m. įvyko galingiausias Krakatau ugnikalnio Sundos sąsiauryje išsiveržimas. Jis buvo toks stiprus, kad vulkaninės kilmės salą sudraskė į keletą mažesnių salų ir sukėlė cunamį, kurio aukomis tapo dešimtys tūkstančių žmonių. XX a. buvusio ugnikalnio vietoje iš vandens pradėjo kilti naujas kūgis ir buvo pavadintas Anak Krakatau („Krakatau vaikas")

Ugnimi spjaudančio kalno gimimas patraukė mokslininkų ir keliautojų dėmesį. Nors Anak Krakatau yra laikomas vienu pavojingiausių veikiančių ugnikalnių pasaulyje, jį pamatyti trokšta daugybė turistų. Jų paslaugoms - kelionės laiveliais prie vulkano. Kai kada mėgėjai rizikuoti net vyksta pabraidyti po karštus lavos laukus. Tiesa, toks pasivaikščiojimas bet kurią akimirką gali tapti paskutiniu ekstremalių pojūčių mėgėjo gyvenime.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
25
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar baiminatės vasaros audrų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+10 +18 C

+10 +18 C

+12 +21 C

+17 +23 C

+19 +25 C

+20 +26 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s